Prieš metus prezidentas G. Nausėda viešai teigė, kad į energetikos ministrus skirs žmogų, kuris bus bent puse galvos protingesnis už Ž. Vaičiūną. Taip pat sakė, kad neskirs nė vieno „Nemuno aušros“ kandidato į ministrus.

Toks pareiškimas daugeliui „Nemuno aušros“ narių ir rinkėjų nuskambėjo kaip nepagarba bei jų pasirinkimo menkinimas.

Į energetikos ministrus siūlėme M. Jablonską – advokatą, dėstytoją ir daugiau kaip 25 metus energetikos sektoriuje dirbantį specialistą.

Tačiau 2026 m. birželio 30 d. paaiškėjo, kad reikalavimai, apie kuriuos buvo kalbama anksčiau, jau nebeatrodo tokie svarbūs. Susidaro įspūdis, kad energetikos ministru gali tapti ir žmogus, neturintis nei išsilavinimo, nei profesinės patirties energetikos srityje.

Todėl natūraliai kyla klausimas: ar visiems taikomi vienodi standartai?

Jeigu „Nemuno aušros“ siūlytas kandidatas buvo atmetamas iš anksto vien dėl politinės priklausomybės, o šiandien taikomi visai kiti kriterijai, visuomenė turi teisę klausti, kuo grindžiami tokie sprendimai.

Dvigubi standartai ar pasikeitę principai?

Tik priminsiu, kad L. Savickas, kai dirbo pas S. Skvernelį viską darė, kad AB " Igntis" akcijos būtų privatizuotos.
Smalsu darosi ar dvaro formuotojai paleis eiles tekstų apie kompetenciją?