Prezidentas Gitanas Nausėda pasakė, kad nemato problemos, jei žmogus pigiau nusipirko sklypą ir vėliau jį brangiau pardavė, jeigu tam nebuvo naudojami valstybės resursai.

Tačiau, matyt, prezidentui nebuvo iki galo paaiškinta visa situacija. Klausimas kyla ne vien dėl sklypo pirkimo ar pardavimo. Kyla klausimas, kokiomis aplinkybėmis tas sklypas buvo įsigytas, kokie sprendimai buvo priimami savivaldybėje ir kokį vaidmenį tame procese galėjo atlikti atsakingi asmenys.

Toliau prasidės kiti klausimai. Ar prie sklypo buvo nutiesta infrastruktūra? Ar buvo įrengtas asfaltas? Ar buvo atvesti vandentiekio ir nuotekų tinklai? Ar buvo priimti sprendimai, kurie padidino sklypo vertę?

Po to bus nagrinėjamas bendrasis planas. Bus žiūrima, kokia buvo teritorijos paskirtis 2006 metais: rekreacinė, gyvenamoji, komercinė ar kita. Bus analizuojama, kada buvo keičiami detalieji planai, kaip buvo formuojami sklypai ir kokie sprendimai buvo priimti.

Tuo istorija nesibaigs.

Toliau bus pradėta nagrinėti aplinka, ryšiai ir žmonės. Bus analizuojami įvairūs asmeniniai bei profesiniai ryšiai, advokatų kontoros, atstovautos bylos, finansiniai atsiskaitymai ir kiti dokumentai.

Vėliau dėmesys gali persikelti į Jonavą. Bus keliami klausimai dėl kitų sklypų, gyvenamųjų namų statybų, teritorijų planavimo sprendimų. Po to gali būti nagrinėjami ir kitų savivaldybių sprendimai, įskaitant Vilniaus rajoną.

Toliau bus analizuojamos pajamos, išlaidos, šeimos narių veikla, darbovietės, priimti sprendimai, partijos narių karjera, jų gautos pareigos ar kitos aplinkybės.

Iki šiol socialdemokratai gyveno gana ramiai, kol visas politinis dėmesys buvo nukreiptas į „Nemuno aušrą“. Didžioji dalis kritikos tekdavo Remigijui Žemaitaičiui.

Dabar situacija pasikeitė.

Jau matome, kad kritika nukrypsta į pačius socialdemokratus. Net Virgis Sinkevičius viešai kritikavo Robertą Kauną, teigdamas, kad šis nesugeba tinkamai komunikuoti ir nėra pakankamai stiprus ministras.

Manau, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ puikiai supranta, jog artimiausiu metu didžiausias politinis spaudimas teks socialdemokratams. Tai suteiks galimybę visas valdančiosios daugumos problemas pirmiausia sieti būtent su jais.

Neatmetu, kad ir Aurelijus Veryga šią situaciją bandys išnaudoti politiškai. Akivaizdu, kad dabartiniai socialdemokratai jau gerokai skiriasi nuo tų, kuriuos rinkėjai buvo įpratę matyti anksčiau. Daugelis jų sprendimų tampa vis panašesni į ankstesnių valdžių politiką.

Jau dabar viešojoje erdvėje atsiranda įvairios informacijos apie ryšius tarp naujų ministrų, savivaldybių asociacijos, ankstesnių darboviečių, bendrų komandiruočių ir kitų aplinkybių.

Jeigu šios istorijos bus toliau plėtojamos, gali atsirasti dar daugiau klausimų.

Man susidaro įspūdis, kad Lietuva gali sulaukti ilgo politinio serialo, kuris tęsis mėnesius.

Kaip ir sakiau anksčiau, nenorėčiau būti blogu pranašu, tačiau neatmetu galimybės, kad dar šių metų pabaigoje gali tekti kalbėti ir apie naujos Vyriausybės formavimą.

Kol kas visa tai atrodo tik pradžia.

Vienintelis būdas šią politinę krizę pristabdyti būtų labai stipri viešųjų ryšių strategija. Jeigu būtų skiriami dideli viešinimo biudžetai, perkamos komunikacijos paslaugos, informacinės kampanijos, viešieji pirkimai reklamai ir viešinimui, dalis nepalankios informacijos galėtų paskęsti bendrame informaciniame triukšme.

Tačiau jeigu to nebus, politinis spaudimas tik didės.

Tokiu atveju labai rimtas reputacinis smūgis gali tekti ne tik pačiam Ministrui Pirmininkui, bet ir prezidentui Gitanui Nausėdai, kuris pateikė jo kandidatūrą.