°C
      2019 12 09 Pirmadienis

      Dvasininkai: „Judesys – svarbus kaip ir malda“

      Nuotrauka: Evaldas Darulis | ofm.lt nuotr.

      Autorius: Lina Toločkienė
      2019-09-27 17:00:00

      Vilniaus Bernardinų parapijos kleboną Evaldą Darulį (47 m.), tikinčiųjų nuostabai, dažnai galima sutikti vilkintį įprastinius rūbus – be abito – ir bėgiojantį parko ar miško takeliais. O kardinolą Sigitą Tamkevičių (80 m.) – minantį dviračio pedalus. „Judesys – svarbus kaip ir malda“, - fizinio aktyvumo nauda neabejoja dvasininkai.

      Bėgioja maratonus 

      „Iš pradžių bėgiojimas buvo daugiau pasibuvimas gamtoje. Bėgiodavau parkuose, miško takeliais. Supratau, kad šis užsiėmimas ne tik naudingas sveikatai, bet man teikia didžiulį malonumą“, - Bernardinų (Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio) parapijos vienoje celių pasakojo brolis pranciškonas Evaldas Darulis.
      Bent keliskart per savaitę jis nubėga po septynis - dešimt, o kartais, kai ruošiasi varžyboms, ilgesnėms distancijoms, ir daugiau kilometrų. Aplink jį spiečiasi ir bendraminčių būrys.
       
      „Kas nori, prie manęs prisijungia iš įvairiausių Vilniaus kampelių. Man kilo idėja suburti grupelę žmonių, kurie bėgiotų drauge su manimi. Atsirado ilgų distancijų bėgikai, su kuriais daugiau susitinki varžybose. Kartą per savaitę bėgame kartu su Bernardinų bėgikais. Mano tikslas – kad žmogus suprastų, jog sportas, judesys – ne tik fizinio, bet ir dvasinio gyvenimo kokybės garantas. Juolab kad bėgimas padeda įveikti niūrias mintis. Bėgti yra tas pats, kaip palįsti po šaltu dušu. Jeigu apima stresas, bet kokia fizinė veikla padeda psichologiškai susitvarkyti su gyvenimo rūpesčiais. Viena yra sėdėti ant kėdės ir žiūrėti į vieną tašką arba gulėti lovoje ir žiūrėti į lubas. Ir visai kas kita bėgioti... Tuomet gali išsiverkti, jeigu užgriūna sunkumai, ir tokiu būdu išlieti neigiamas emocijas. Lygiai taip pat padeda malda. Bėgiodamas taip pat gali ir pasimelsti“, - sako E.Darulis.


       
      Nutukę vaikai

      Brolis pranciškonas E.Darulis pasakoja, kad laikosi ir sveikos gyvensenos principų: stengiasi ne tik fiziškai daugiau judėti, bet ir sveikai maitintis, neturėti žalingų įpročių.
      „Kartą einu Vilniaus gatve ir matau šeimą. Tėvai rūko, o jiems iš paskos velkasi vaikas – jis valgo didžiausią porciją ledų ir būdamas ketverių penkerių metų amžiaus jau turi didžiulį antsvorį. Šeima turėtų susirūpinti jo sveikata ir įdiegti supratimą, ką žmogaus gyvenime reiškia judesys. Jis svarbus kaip ir malda. Statistika rodo, kad pasaulyje daugiausiai žmonių miršta būtent nuo širdies ir kraujotakos ligų. Prie to, žinoma, stipriai prisideda ir nesveika mityba, ir fizinio aktyvumo stoka“, - sako E.Darulis.
       
      Vienuolis kritikuoja ir populiarų tėvelių įprotį, kuomet šventinis stalas nukraunamas „linksmaisiais“ gėrimais, o mažyliai priversti stebėti, kaip įkaušę tėveliai kilnoja taureles. „Pagal moralinę teologiją yra taip sakoma: jeigu kunigas, pareigūnas arba tėvai daro tai matant nepilnamečiams, jie daro nuodėmę. Jeigu tai daro pasislėpę, jie serga. Vieną kartą, nesakysiu, kur, į vaiko šventę susirinko sveikuolių grupė. Vienas jų sako: vaikučiai, dabar jums atidarysime nealkoholinį šampaną. Kodėl nealkoholinį šampaną, o ne girą, sultis ar gaivą? Kaip sakoma, auklėk vaikus neauklėk, jie vis tiek bus tokie kaip jų tėveliai. Vaikai viską mato ir stebi...“ – įspėja E.Darulis.


       
      Jubiliejaus proga – dviratis

      „Dabar nelabai jau ir įsivaizduoju gyvenimo be dviračio. Manau, kad visiems, kurie daug laiko praleidžia prie knygų ar kompiuterio, dviratis, žinoma, ne tik jis vienintelis, yra puiki priemonė palaikyti darbingą formą. Valandą kitą praleidęs ant dviračio šviesia galva gali toliau dirbti reikiamą darbą“, - sako ką tik kardinolu paskirtas Sigitas Tamkevičius.

      Dvasininko gyvenime ši dviratė transporto priemonė atsirado seniai, dar tuomet, kai reikėdavo kasdien į mokyklą nuvažiuoti aštuonis kilometrus.
      „Mano laikais autobusų nebuvo, turėjome tik dvi galimybes: pėstute arba dviračiu. Dviratį tėvelis nupirko tik, kai lankiau dešimtą klasę. Tuomet buvo tiek džiaugsmo, kaip dabar nusipirkus automobilį. Atlikdamas kunigo tarnystę dažniausiai važinėjau motociklu, vėliau – automobiliu, todėl dviratis buvo užmirštas. Ir gaila, kad taip nutiko. Prisiminiau jį tik gerus šešerius metus, kai Kurijos darbuotojai, sveikindami mane 75-ojo gimtadienio proga, padovanojo dviratį“, - pasakoja S.Tamkevičius.
       
      Esant geram orui, dvasininkas ant dviračio praleidžia bent vieną dvi valandas. Sako jaučiantis būtinybę ilgėliau pajudėti, nes kitaip būtų sunku išlaikyti darbingumą.
      „Fizinis aktyvumas yra gera priemonė saugant sveikatą, įskaitant ir psichinę, tačiau vien to nepakanka“, - sako S.Tamkevičius, paklaustas, kaip gyvenant šiandienėje visuomenėje apsisaugoti nuo streso ir neigiamo aplinkos poveikio. Dvasininkas pažymi ir atostogų svarbą. Bažnytinė teisė yra nustačiusi klebonams ir jų pagalbininkams mėnesio trukmės atostogas, kurios gali būti ištisinės ar su pertraukomis.
      Arkivyskupo klausiu: ar išties sveikame kūne yra sveika siela? „Sveikame kūne ne visada būna sveika siela. Labai dažnai sutinkame sveikus, bet dvasia sergančius žmones – egoistiškai besielgiančius ir taip nuodijančius savo bei kitų žmonių gyvenimus. Tačiau turint sveiką kūną, tikrai yra lengviau pasirūpinti ir dvasiniu gyvenimu. Nors Bažnyčios istorija yra pilna pavyzdžių, kai žmonės, turėję silpną sveikatą, sugebėdavo šventai gyventi ir padaryti daug gero“, - sako kardinolas S.Tamkevičius.


       
      Sumažina depresijos tikimybę

      „Nepakankamas fizinis aktyvumas yra vienas svarbių rizikos veiksnių neužkrečiamųjų ligų paplitimui. Kalbant apie psichikos sutrikimus, fizinis aktyvumas gali pagelbėti tiek gydant, tiek siekiant išvengti psichikos sutrikimų ar jų pasikartojimo.
      Reguliari fizinė veikla padidina serotonino ir dopamino aktyvumo lygį smegenyse. O tai padeda įveikti depresijos sukeltus simptomus. Tai ypač aktualu esant lengvo ar vidutinio sunkumo depresijai. Šiuo atveju svarbu turėti galvoje, kad vienkartinio pasivaikščiojimo ar pasivažinėjimo dviračiu greičiausiai neužteks“, - sako Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės psichologė ir Psichologinio konsultavimo bei socialinės pagalbos skyriaus l.e.p. vedėja dr. Ieva Vaskelienė.
       
      Kaip pažymi specialistė, svarbu, kad fizinė veikla truktų ilgesnį laiką ir taptų mūsų gyvenimo būdo dalimi.
      „Remiantis mokslinių tyrimų apžvalga, reguliarus fizinis aktyvumas taip pat sumažina depresijos tikimybę. Taigi fizinė veikla yra svarbus apsauginis veiksnys. Atitinkamai pastebimai sumažėjęs fizinis aktyvumas ar įsitraukimas į anksčiau mėgtą veiklą, nenoras niekuo užsiimti, gali įspėti apie psichikos sveikatos pablogėjimą.
      Bendrai, bet koks fizinis aktyvumas yra geriau negu jokio. Nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar išsilavinimo fizinė veikla turi įtakos savijautai“, - akcentuoja I.Vaskelienė.
      Specialistė taip pat pažymi, kad fizinis aktyvumas – tai ne tik prakaitavimas sporto salėje, bet ir maloni laisvalaikio veikla: pasivaikščiojimas gamtoje, šokiai, darbas sode (agrofitnesas), ėjimas, važiavimas dviračiu į darbą, parduotuvę ar susitikti su draugais. Namų ruošos darbai arba profesinė veikla taip gali būti pakankamai intensyvūs.

       
      Tarp kitko:

      Siekiant išlaikyti gerą sveikatą ir užkirsti kelią depresijai, PSO rekomenduoja tokį fizinio aktyvumo lygį suaugusiems (18-64 m. amžiaus):
      Bent 150 min. vidutinio intensyvumo kardio (aerobinės) fizinės veiklos per savaitę arba bent 75 min. didelio intensyvumo; gali būti abiejų šių veiklų derinys.
      Kardio (aerobinis) aktyvumo intervalas turėtų trukti bent 10 min.
      Siekiant didesnio poveikio, vidutinio intensyvumo kardio (aerobinę) fizinę veiklą reiktų padidinti iki 300 min., o didelio intensyvumo - iki 150 min. per savaitę.
      Raumenis stiprinantys pratimai turėtų apimti pagrindines raumenų grupes ir turėtų būti atliekami bent 2 kartus per savaitę.

      Projektą finansuoja Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas. 

      Skaityti komentarus