°C
      2021 08 03 Antradienis

      Grikių iššūkis pakeitė vilnietės gyvenimą: per mėnesį ištirpo 7 kg, pasikeitė savijauta, mąstymas

      Nuotrauka: A. Burauskienės asm. archyvas

      Autorius: sveikuoliai.lt, A. Burauskienė
      2021-03-10 13:00:00

      Vilniuje gyvenanti Alma Barauskienė (42 metai) prieš keletą metų dalyvavo 30 dienų grikių iššūkyje, kurį skelbė a.a. Lietuvos sveikuolių sąjungos garbės narė, chemijos mokslų daktarė, vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. Unikalia mitybos metodika, savo patarimais ir paliktomis knygomis K. Vaištarienė padėjo tūkstančiams Lietuvos gyventojų atsikratyti medicinai neįveikiamų ligų. Tęsdama pradėtus šios iškilios moters darbus, Lietuvos sveikuolių sąjunga kovo 15 d. Facebook grupėje „30 dienų iššūkis“ rengs jau penktą grikių iššūkį, pirmais metais per savaitę subūrusį daugiau nei 11 tūkstančių žmonių.

      Gyvenimui reikėjo pokyčių

      Pirmąjį „Grikių iššūkį“ užtikau Facebook‘o socialiniame tinkle. Tuo metu mano daug kas keitėsi mano gyvenime, keičiausi ir aš pati. Pastebėjusi jį, nesuabejojau ir prisijungiau. Kaip šiandiena prisimenu, mėnuo iki Velykų. Reikėjo iš esmės pakeisti savo mitybos įpročius. Pagalvojau, o kodėl gi ne. Juk visada galiu mesti ir gyventi kaip gyvenusi. Tai, matyt, ir buvo tai, ko trūko, spyrio sau pačiai į vieną vietą. Taip pat, kaip tikslą drąsiai galiu įvardinti norą atsikratyti per didelio kūno  svorio.  

      Pradžia - labai lengva, vėliau - sunkiau

      Pirmosios grikių dienos buvo tarsi žaidimas. Facebook grupėje visi noriai dalijosi savo potyriais, kaip sekasi. Kai kurie planavo tęsti ne tik mėnesį, bet įtraukti „grikiavimą“ kaip reguliarų įprotį, žodžiu, optimizmo visos (kažkodėl prisimenu tik moteris) buvo pilnos. Optimizmas kilo labiau, kai pradėjo dailėti kūno formos, daugumai gerėjo savijauta, pradėjo sulaukti komplimentų dėl pagerėjusios išvaizdos.  

      Man, asmeniškai, sunkiausiai buvo susitaikyti su gyvenimu be kiaušinių. Kažkodėl šis maisto produktas buvo tas, kuris visą laiką kėlė nostalgiją ir norą, pavadinkime, nusidėti prieš save.  Taip pat, sunku buvo vaikams gaminti maistą atskirai, jie nemėgta grikių. Šiais momentais periodiškai bandė įsijungti savęs gailėjimosi rėžimas.  

      Laikydamasi sau mesto iššūkio perėjau viską: krėtė šaltis, taip pat, kaip ir ne vienam, pavadinsiu ūkiškai, užkietėjo viduriai. Tuo pat metu didėjo energijos kiekis, gerėjo savijauta, lengvėjau aš pati. Užėjo noras daugiau judėti. O smagiausia buvo nukritę kilogramai! Mano rezultatas per mėnesį – 7kg.  

      Pradžia į sveikesnę ir judresnę „Aš“

      Sieju šį iššūkį savo gyvenime su dideliais pokyčiais. Po „atgrikiauto“ mėnesio ir numestų kilogramų, kas iki to laiko man buvo sunkiai padaroma, kilo mintis, kad aš noriu gyventi kitaip. Auga mano vaikai ir aš nenoriu, kad jie matytų mane tingią, sėdinčią ant sofos, spoksančią TV, nesidominčia gyvenimu ir pasyvią. Norėjosi, kad vaikai matytų ir turėtų energingą mamą, pilną gyvenimo džiaugsmo, galų gale, judėjimo. Vaikai gi mokosi iš pavyzdžių, kuriuos mes jiems pateikiame.

      Supratau, kad mėsos man tiek nereikia. Tad ir po šiai dienai valgau mėsą 1 kartą per savaitę. Taip pat, pradėjau sportuoti, po kurio laiko net gan intensyviai. Tiesą pasakius, dar šiandiena sesei pasakojau, kad vėl dalyvausiu „Grikių iššūkyje“.  

      Aplinkinių reakcija - nepalaikymas

      Turbūt daugeliu atvejų, kai darom kažką kitaip, susilaukiam tų įkyrių klausimų: „Kam tau to reikia?“, „Kam tu durniuoji?“ ir pan. Palaikymo ar pasidžiaugimo iš viso nebuvo. Taip pat labai daug diskusijų buvo dėl mėsos nevalgymo, mat visą gyvenimą mano organizmui trūksta geležies. Buvo daug kalbų, kad, nevalgant mėsos man bus blogai, hemoglobinas nukris „žemiau grindų“ ir pan. Noriu informuoti, niekas iš esmės nepasikeitė. Darau išvadą, kad tai iš viso mano organizmui įtakos neturėjo ir neturi.  

      Keitėsi mąstymas

      Taip pat, po grikių iššūkio pradėjo sveikti mano mąstysena. Pasidarė ramu ir aišku, ko noriu iš gyvenimo ir iš savęs. Aiškios mintys pradėjo suktis galvoje. Gal, kad po kurio laiko pradėjau sportuoti ir radau tai, kas man patinka (iki tol man sportas buvo kančia). Po iššūkio išdrįsau išbandyti tai, į ką žiūrėjau gal metus. Gyvenimo aistra tapo Kangoo Jumping‘as. Tad, bėgiojimas parke su KJ batais, dalyvavimas treniruotėse man teikia nerealų malonumą. Mėgstu aktyviai leisti laisvalaikį, tad, progai pasitaikius, krentame su vaikais į mašiną ir važiuojame kažkur vaikščioti gamtoje, mieste ar panašiai.

      Šiai dienai, aišku, mūsų gyvenimas yra ženkliai pasikeitęs, o ir mano taip pat. Reabilituojuosi po atliktos kryžminio raiščio ir menisko rekonstrukcijos. Sportuoju namie, atlieku įvairius pratimus ir jau žinau, kad be sporto aš negaliu. Taip pat žinau, jog viską padarysiu, kad grįžčiau šokinėti.

      Skaityti komentarus