°C
      2019 11 19 Antradienis

      Psichologė įvardina, kokie charakterio bruožai lemia alkoholio vartojimo įpročius (II dalis)

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2019-11-03 19:00:00

      Alkoholio vartojimas – opi visuomenės problema. Lietuvoje girtavimo problemą turi itin didelis kiekis žmonių. PSO duomenimis mūsų šalis buvo netgi įvardinta kaip daugiausiai alkoholio suvartojanti tauta. Šalies valdžia ėmėsi įvairių priemonių, kad būtų sumažintas alkoholio vartojimas. Padidinti akcizus alkoholiniams gėrimams, sutrumpintas įsigijimo laikas, padidintas amžiaus cenzas. Tačiau priklausomybių ir alkoholio vartojimo problema šalyje vis dar yra didžiulė. Apie alkoholio vartojimo ypatybes, kurias gali nulemti tam tikri charakterio bruožai, diskutuojame su psichologe Jovita Janavičiūte.

      Ar asmenys, turintys problemų su priklausomybėmis, yra linkę dažniau patirti nerimą, baimę ir sunkiau išgyvena pasikeitimus? 

      Priklausomybės dažnai siejamos su kitais psichikos sutrikimais, pavyzdžiui - depresija. Taip pat priklausomas nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų žmogus gali patirti socialinį nerimą, baimę, ypač tuo metu kai pasireiškia abstinencijos simptomai (kai organizmas reikalauja medžiagos, bet jos negauna, o kitaip sakant, pagirių metu). Iš tikrųjų dar viskas priklauso ir nuo to, dėl ko žmogus vartoja tam tikrą medžiagą, nes tai gali būti socialinis vartotojas, kuris vartoja dėl socialinių paskatų, tačiau žmogus gali vartoti ir todėl, kad siekia atsipalaiduoti, nes kitaip atsipalaiduoti nepavyksta. Bet iš esmės tikriausiai negalėčiau teigti, kad asmenys, kurie linkę į rizikingą alkoholio vartojimą dažniau patiria nerimą, baimę ir sunkiau išgyvena pasikeitimus nei tie, kurie nėra linkę vartoti alkoholį. 

      Ar galima teigti, jos žalingų įpročių  turintys asmenys yra mažiau orientuoti į ateitį? 

      Taip, bet atsakymas labiau susijęs su prieš tai buvusiu klausimu. Iš tikrųjų tai labiau susiję su tuo, jog taip reikia malonumo čia ir dabar, nepaisant jokių pasekmių, kad net neįdomu, kas laukia ateityje. Iš tikrųjų priklausomybės apibrėžimas, nors ir netiesiogiai, bet apima šį aspektą. Pagal TLK-10-A (PSO, 2015) priklausomybės sindromo pagrindiniai požymiai yra yra stiprus troškimas vartoti psichoaktyviąją medžiagą, sunkumas kontroliuoti vartojimą, vartojimas, nepaisant žalingų pasekmių, medžiagos vartojimas individui yra svarbesnis nei kiti veiksmai ar įsipareigojimai ir abstinencijos bei tolerancijos atsiradimas. Taigi čia ir galima pastebėti, kad pagrindinis svarbus objektas priklausomam žmogui yra jo troškimas vartoti medžiagą, nuo kurios jis yra priklausomas.

      Neblaivūs žmonės dažnai visiškai pakeičia savo elgsenos modelį, lyginant su tuo, koks jis yra blaivus. Vieni tampa agresyvesniais, kiti – priešingai, kaip tik pradeda lengviau bendrauti ir megzti pažintis, dar kiti – ima elgtis visiškai neprognozuojamai ir t.t. Ar yra priežastys, ir kokios jos, nulemiančios žmogaus elgesį tapus neblaiviu? 

      Tikriausiai tai būtų labiau priskiriama prie stereotipų, kadangi žmonėms sunku keisti elgesio modelius, nes pokytis yra kaip tam tikras nepatogumas, retai žmonėms patinka keistis, dažniau – jiems patinka elgtis taip, kaip jie jau yra išmokę ir elgesys yra pakankamai patikrintas laiko. Alkoholis visus turėtų veikti labai panašiai, nes tai medžiaga, kuri patenka į žmogaus organizmą, o tarpusavyje žmonių organizmas, atrodo, kad yra labai panašus, nors, žinoma, ir skiriasi. Alkoholio vartojimui didelę įtaką daro ir lūkesčiai, kuriuos žmogus turi prieš vartodamas alkoholį, taip pat patirtis, asmenybės savybės, sveikata ir dar daugelis dalykų. Taigi, jeigu žmogus yra nerimastingas, jam sunku bendrauti didelėje kompanijoje, o anksčiau yra matęs, kad pavartoję asmenys bendrauja laisviau, o ir pats išgėręs lengviau mezga pokalbius, tuomet jis turi lūkestį, kad pavartojus alkoholio yra lengviau komunikuoti. Ir šis lūkestis išsipildydamas tik pastiprina pats save, o jei kada ir nepasiseka, alkoholis nepadeda bendrauti, o kaip tik padaro žmogų agresyviu, tuomet gali būti, kad žmogus kaltins ne alkoholį, tačiau tai, jog buvo bloga nuotaika, kitas žmogus nebuvo malonus ir panašiai. Alkoholis yra priskiriamas prie slopinančių medžiagų, kad ir kaip bebūtų keista, tačiau žmonės gali tapti agresyvesni, mažiau prognozuojami, nes jo kognityvinės funkcijos ir sąmoningumas yra taip pat paveiktas alkoholio, todėl žmogus išgėręs gali ir nebūti pakankamai kritiškas savo neblaivumo laipsnio atžvilgiu. Nepaisant to, yra randami ryšiai tarp alkoholio vartojimo ir agresyvaus elgesio, tačiau manyti, kad alkoholis yra ta medžiaga, kuri pati savaime iššaukia agresiją, būtų neapdairu. Apibendrinant galima teigti, kad alkoholis yra priskiriamas prie slopinančiųjų medžiagų, bet jo poveikis kiekvienam žmogui yra individualus priklausomai nuo vartojančio asmenybės savybių, emocinės būsenos, socialinės aplinkos ar net biologinių/genetinių ypatybių. 

      Ar galima teigti, jog asmenys, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ir kitomis psichotropinėmis medžiagomis, yra labiau linkę nusižengti taisyklėms? 

      Kadangi daugelis tyrimų randa ryšį tarp alkoholio vartojimo ir agresyvaus elgesio, nusikaltimų, todėl galima manyti, kad tie asmenys, kurie linkę į rizikingą alkoholio vartojimą, bus linkę ir nusižengti taisyklėmis labiau nei tie, kurie nevartoja alkoholio. Alkoholio vartojimas dažnai siejamas su įvairiais nusikaltimais, savižudybėmis, išprievartavimais ir t.t. Nors skirtingi tyrimai pateikia skirtingus rezultatus, bet manoma, kad apie nemažas procentas nusikaltimų, ypač susijusių su nusikalstamu seksualiniu elgesiu, yra įvykdomi apsvaigus. Taip pat verta paminėti, kad alkoholis iš visų psichoaktyvių medžiagų yra labiausiai siejamas su agresyviu elgesiu. 

      Ar priklausomybę psichotropinėms/narkotinėms medžiagoms tam tikrais atvejais galima pateisinti paveldimumu ir genais? Ar tai tik įgyjamas dalykas, kurį nulemia mūsų aplinka ir nuostatos? 

      Tikrai ne, paveldimumas arba genetika yra tik "viena gėlė didelėje puokštėje". Pati alkoholio vartojimo problema yra nagrinėjama jau daugelį metų, taip pat ir jos priežastys, kurios gali būti įvairios: susijusios su socialiniais – demografiniais rodikliais, asmens aplinka, psichologiniais, biologiniais ir genetiniais veiksniais. Demografiniai rodikliai, tokie kaip lytis, etiniai aspektai, amžius, išsilavinimas. Alkoholio vartojimas dažniausiai siejamas su žemu socialiniu – ekonominiu statusu ir teigiama, kad yra labiau paplitęs tarp vyrų. Nors lyties klausimas yra vis dar ne iki galo aiškus, tačiau apie jį jau buvau užsiminusi anksčiau. Amžius taip pat yra susijęs su alkoholio vartojimu. Teigiama, kad jaunesni asmenys yra linkę daugiau vartoti baruose, vakarėliuose, būdami su draugais, o vyresni yra linkę daugiau vartoti valgydami ir namuose. Išsilavinimas siejamas su alkoholio vartojimo įpročiais ir dažnumu. Didesniu išsilavinimu pasižymintys asmenys, ypač moterys, yra linkę dažniau vartoti alkoholį. Tokia sąsaja tarp alkoholio vartojimo ir išsilavinimo gali būti sąlygota aktyvesnio socialinio gyvenimo, kuris skatina vartoti daugiau alkoholio. Be demografinių priežasčių yra ir aplinkoje esantys faktoriai, kurie didina pažeidžiamumą priklausomybei, pavyzdžiui, šeimos istorija, ankstyvas priklausomybę keliančių medžiagų vartojimas, apimant paauglystės laikotarpį, kuris yra jautriausias priklausomybės išsivystymui, stresą keliančios situacijos, socialinės paramos trūkumas, aplinka, kurioje lengvai prieinamos priklausomybę keliančios medžiagos bei vyraujančios palankios nuostatos susijusios su priklausomybę keliančių medžiagų vartojimu. Polinkiui vartoti alkoholį rizika gali padidėti ir esant palankioms alkoholio vartojimo nuostatoms šeimoje ar tarp bendraamžių, ypač paauglystės laikotarpiu, kurio metu yra svarbus bendraamžių pripažinimas, taip pat didelę įtaką daro žiniasklaida, bendruomenė, kultūriniai aspektai. Psichologinės priežastys aiškina padidėjusį polinkį vartoti alkoholį įvairiai, tačiau atlikti tyrimai rodo, kad asmenybės savybės, tokios kaip didesnė ekstraversija, atvirumas patyrimui, žemesnis sąmoningumas ir sutariamumas siejamos su padidėjusiu polinkiu vartoti alkoholį, o žemesnė ekstraversija, didesnis neurotizmas ir sutariamumas bei žemesnis atvirumas yra susijęs su mažesniu polinkiu vartoti alkoholį. Apie psichologines priežastis taip pat gana daug rašiau, tačiau jų yra daugybė. Polinkis į priklausomybę bus didesnis tokio žmogaus, kuris pasižymi atitinkamomis demografinėmis, socialinėmis, psichologinėmis ir genetinėmis ypatybėmis siejamomis su rizikingu alkoholio vartojimu. Žinoma, vienų dalykų kontroliuot mes negalime, pavyzdžiui, kai kurių demografinių charakteristikų kaip amžius, tačiau tikrai yra daugelis veiksnių, kurie priklauso tik nuo pačių mūsų, todėl žmogus turi palyginti daug kontrolės. 

      Ar didelė tikimybė, jog vaikas, nuo mažų dienų matydamas aplinką, kuri nevengia vartoti alkoholio, ateityje taip pat jo neatsisakys, net jei jam tai asocijuosis su neigiamais dalykais?

      Kaip ir prieš tai minėjau, polinkis rizikingam alkoholio vartojimui gali priklausyti nuo įvairių veiksnių. Žinoma, asmuo, kuris auga ir mato aplinkui kaip visi vartoja alkoholį, tai bus vienas iš rizikos veiksnių, kuris gali padidinti polinkį į priklausomybę, tačiau, tai nereiškia, kad jis neturės daug apsauginių veiksnių. Čia panašiai kaip svarstyklės, ant vienos lėkštės sukrauname visus rizikos veiksnius, kurie didina riziką būti priklausomu nuo alkoholio ir ant kitos apsauginius, kurie apsaugo mus, pavyzdžiui, socialinis palaikymas, pozityvus savęs vertinimas, prosociali veikla ir t.t. Taigi į tokį vaiką turėtų būti atkreipiamas dėmesys ugdymo įstaigose ir skatinami apsauginiai veiksniai, taip bandant užkirsti kelią vėlesniam probleminiam elgesiui ar įvairių sutrikimų išsivystymui. Tik kartais tokią prevenciją gali būti sudėtinga įgyvendinti. 

      Kokios svarbiausios charakterio savybės, kurias turi turėti asmuo, norėdamas atsisakyti tiek alkoholio, tiek kitų psichotropinių medžiagų?

      Gal ne tik tam tikras asmenybės savybes turėtų turėti, tačiau ir kitus palankius veiksnius, kadangi asmenybės savybės nėra toks kintantis reiškinys, kurį galima lengvai pakeisti. Paprastai asmenybė nėra dažnai kintantis dalykas. Apsauginiai veiksniai gali būti skirstomi į individualius, kurie susiję su asmenybe, fiziologija ir į  socialinius,  kurie susiję su aplinka. Individualiais apsaugos veiksniais gali būti geri problemų sprendimo įgūdžiai, pozityvus savęs vertinimas, emocinis stabilumas, gera (psichikos) sveikata, sąmoningumas, atsisakymo įgūdžiai ir panašiai. Prie socialinių apsaugos veiksnių gali būti priskiriamas prosocialus elgesys, bendraamžių nepalankus požiūris į alkoholį, bendraamžių teigiama įtaka, tinkamas auklėjimas, darni šeima, tėvai nevartojantys alkoholio, aukšti pasiekimai moksle, geri santykiai su mokytojais, saugus ir palaikantis mokyklos klimatas, jaunimui keliami aukšti (bet ne per aukšti!) standartai ir lūkesčiai, kvalifikuotos sveikatos priežiūros prieinamumas, mokymas apie teigiamas ir neigiamas žiniasklaidos įtakas. Ir tai tik dalis apsauginių veiksnių, kurie galėtų sumažinti polinkį į priklausomybę arba galėtų padėti atsisakyti alkoholio vartojimo. 

      Visos psichotropinės medžiagos – alkoholis, narkotikai, tam tikri medicininiai preparatai, stimuliuojantys nervų sistemą, daro poveikį smegenims. Ar gali, ir per kiek laiko, stimuliuojama nervų sistema pakeisti žmogaus charakterį bei elgesį ir jo priimamus sprendimus? 

      Pastarąjį dešimtmetį daugiau dėmesio skiriama neuropsichologinių reiškinių tyrinėjimams, kurie vyksta esant didesniam polinkiui vartoti alkoholį. Anot neuropsichologinių tyrimų, yra aiškūs smegenų aktyvumo ir funkcijų skirtumai tarp asmenų, turinčių didesnį ir mažesnį polinkį vartoti alkoholį, todėl daroma prielaida, kad kompulsyvus priklausomas elgesys yra susijęs su specifinėmis smegenų disfunkcijomis ir neuropsichologiniu deficitu. Smegenų disfunkcijos pasireiškia pilkosios medžiagos sumažėjimu prefrontalinėje ir limbinėje smegenų srityje, mažesniu neuronų, jungiančių prefrontalinę ir limbinę smegenų sritį. Neuropsichologinis deficitas apima prastesnį kognityvinį slopinimą, padidėjusį impulsyvumą ir naujų pojūčių siekimą bei atminties ir dėmesio sutrikimus. Be šių procesų, alkoholis veikia platų neurotransmiterių sistemos spektrą taip slopindamas centrinę nervų sistemą. Taip pat alkoholis padidina dopamino, opioidų ir endokanabioidų aktyvumą taip sukeldamas malonumo pojūtį (apdovanojimo efektą) ir pastiprinimą, kuris skatina vartoti daugiau. Šie pakitimai smegenyse daro įtaką vykdomosioms funkcijoms ir sprendimų priėmimui, kurie paveikti sukelto atpalaidavimo ir malonumo jausmo. Aukščiau išvardinti procesai sąlygoja prefrontalinės smegenų žievės aktyvumo sumažėjimą, dėl kurio patiriama impulsų kontrolės stoka ir priimami sprendimai, susiję su greitu apdovanojimu. Subjektyvus medžiagos troškimas aktyvuoja orbifrontalinę bei prefrontalinę smegenų dalis, kurios atsakingos už sprendimų priėmimą ir tose smegenų dalyse vykstantys pakitimai gali sąlygoti motyvacinių mechanizmų sutrikimus, impulsyvumą ir elgesį, kuriuo siekiama vartoti alkoholį. Alkoholis paveikia įvairias smegenų struktūras atsakingas už skirtingas psichologines funkcijas: kognityvines, emocines, motyvacines. Per kiek laiko jos yra paveikiamos atsakyti sunku, tačiau kiekvienam žmogui tai gali būti skirtingas laiko tarpas, tačiau atsiradus priklausomybei jau yra įvykę pakitimai žmogaus sprendimų priėmime. Elgesys taip pat pakinta formuojantis priklausomybei, tačiau asmenybė gali pradėti kisti tik po kurio laiko, tam prireikia žymiai daugiau laiko, tačiau efektas yra  negrįžtamas. 

      Dėkojame psichologei Jovitai Janavičiūtei. Pirmąją interviu ciklo dalį galite prisiminti čia.

      Skaityti komentarus