Belieka pasakyti ATSIPRAŠAU kiekvienam mokytojui ir visiems kartu. Kodėl? Nes jie buvo palikti vienui vieni. Mes per daug pasitikėjome valdžioje esančiais!
Puikiai prisimenu proktologo, buvusio Švietimo ministro pasisakymą apie mokytojus vienoje diskusijoje. Norėjosi verkti. Ir vemti. Ne tik ausims, kūnui buvo per daug.
Menu ir tuos vyrukus, kurie būdami patys sau gražūs kūrė gražią švietimo politiką, prasilenkdami su realybe ir konkrečiais žmonėmis - pedagogais.
Esu švietime 15 metų. Blogiau nebuvo dar niekada. Net su pažangiomis iniciatyvomis ir projektais bendras kontekstas yra tragiškas.
Aš nepalaikau streiko. Ne šio. O streiko kaipo tokio.
Aš atjaučiu. Aš stengiuosi suprasti.
Mokytojau, išlik Žmogumi! Mokytojau, esi reikalingas! Mokytojau, esi svarbus!
Prašau tik vieno: lai šiame unikaliame Lietuvos padangės kontekste tavo nuovargio, nusivylimo, pykčio taikiniu netampa vaikas. Tavo ir mano vaikas!
Prašau tik vieno: lai nors mokykla būna vaikui užuovėja nuo jam sukurtų kelių personų grėsmių.
Prašau tik vieno: saugok Lietuvoje tradicines ir pamatines vertybes, kad ir kas nutiktų.
ATSIPRAŠAU, KAD NAIVIAI TIKĖJAU ŠVIETIMO POLITIKĄ KURIANČIAIS DILETANTAIS!!!
Skaityti komentarus