Kokia reakcija šiandien, kuomet pasakiau, kad Švedijos bankų koncentracija Lietuvoje per didelė! O kad šie bankai sukėlė krizę Lietuvoje 2009-2010 metais, ir tai gali pasikartoti, nėra vien tik mano nuomonė. Štai dviejų svarbiausių Švedijos pareigūnų mintys:

Martinas Andersonas, Švedijos finansų inspekcijos (bankus prižiūrinčios institucijos) vadovas, 2010 m. vasario 2 d. klausymų dėl krizės Baltijos šalyse, vykusių Švedijos parlamento Finansų komitete metu, pasakė:

"Baltijos šalyse buvo daromos tos pačios klaidos, kaip ir krizės Švedijoje metu. Buvo skolinama vertinant įkeisto turto vertę, o ne pajamas. Buvo daroma prielaida, kad darbo užmokestis ir toliau didės 30 procentų per metus, kas buvo visiškai nepagrįsta. Visa rinka veikė tokiu principu. Pokalbiuose su bankais jie mums sakė: jei mes dabar susigriežtinsime skolinimą, mūsų vietą perims kuris nors iš mūsų konkurentų. Švedijai būtų buvę naudinga, jei užsienio bankai būtų perėmę dalį kredito rinkos. Lieka faktas: lygiai tas pats buvo daroma ir Baltijos šalyse, kaip Švedijoje 80-ųjų pabaigoje. Bankai nepakankamai gerai išmoko pamokas.

Stefanas Ingvesas, Švedijos centrinio banko (seniausiojo pasaulyje!) vadovas, 2017 metų gegužės mėn. lankėsi konferencijoje Vilniuje ir, duodamas interviu, taip atsakė į vieną iš klausimų: - Didžiausi bankai Lietuvoje yra švediško kapitalo. Kokių rizikų Švedijos NT rinka kelia Lietuvai?

- Yra netiesioginė rizika, nes mūsų bankams patyrus problemų, jie patirs problemų visur. (...) Jeigu jie turėtų problemų namie, tai jiems būtų sunku plėstis Lietuvoje ir kitose vietose. Čia yra sąsaja. Jie turėtų mažiau kapitalo. Jeigu jie patirtų nuostolių, tai apsunkintų jų plėtrą Švedijoje, Lietuvoje ir kitose vietose, nes jie turėtų skirti daugiau laiko, bandydami sutvarkyti problemą ir jie negalėtų suteikti kreditų, kaip tai galėjo daryti anksčiau.

Be to, ir vienas, ir kitas taip pat pabrėžė, kad apie bankus ir jų vaidmenį ekonomikoje būtina kalbėti. Atvirai ir profesionaliai. Jokie jie ne šventieji. Nors ir galingi.