Įvertinus šalies vadovo pateiktus siūlymus, antradienį Seimas apsisprendė dėl Mokėjimų įstatymo pataisų, kuriomis finansų ir mokėjimo įstaigoms leista tvarkyti specialius asmens duomenis. Parlamentarai nusprendė įstatymą laikyti nepriimtu.
Už tai, kad įstatymas būtų nepriimtas iš dalyvavusių 89, už balsavo 70, prieš 19, susilaikė 0 Seimo narių.
Prieš prezidento veto pasisakęs Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Kęstutis Masiulis savo poziciją argumentavo idėja, kad baimė, jog bankai pradės per daug kištis į piliečių gyvenimus yra perdėtos. Anot jo, pagrindinis įstatymo pataisų tikslas buvo korupcijos ir pinigų plovimo operacijų stabdymas, o naujai bankams suteiktos galios rinkti informaciją nebūtų neigiamai palietusios didžiosios dalies populiacijos.
„Mūsų prezidentas, kaip ekonomistas, tūrėtų žinoti, kas tas pinigų plovimas ir su kuo jis yra valgomas. Jis taip pat žino, kodėl bankai iš savo klientų prašo užpildyti visokiausius klausimynus apie politinius ryšius ir taip toliau. Nes reikia, nes taip veikia prevencija. Nes 99 proc. populiacijos į klausimus pakanka sąžiningai atsakyti ne ir nėra čia jokio kišimosi, nei dar kažko. Tiesiog normalios korupcijos ir pinigų plovimo prevencijos priemonės“, – teigė Kęstutis Masiulis.
Tuo tarpu prezidento veto palaikiusios regionų frakcijos narės Agnės Širinskienės manymu, bankams jau dabar leidžiama pasiekti informacija apie bet kokius politinius ir partinius ryšius. Pasak jos, bankų įgaliojimas pasiekti informaciją apie rasinę ar etninę kilmę, religinius įsitikinimus, politines pažiūras, sveikatos duomenis arba duomenis apie asmens lytinį gyvenimą, beprasmis ir tik pažeidžiantis žmogaus teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą.
„Tai iš esmės buvome atvėrę bankams tvarkyti ne tik duomenis, kuriuos asmuo pateikė pats, bet ir kitus, pradedant nuo lytinės tapatybės, lytinio elgesio ir baigiant genomu. Aš neįsivaizduoju situacijų, kada bankui žmogus savo genetinį kodą patikėtų. Bet lygiai taip pat, buvome suteikę galimybę bankams rinkti savarankiškai asmenų duomenis, kas iš ties iš viso būtų sunkiai suvokiama, jeigu mes girdėtume bankų argumentą, jog jiems asmens duomenys dažniausiai patenka, kai nurodoma mokėjimo eilutėje antradienį Seimo plenarinių“, – posėdžių salėje komentavo Agnė Širinskienė
Šių metų lapkričio 3 d. Seimas priėmė Mokėjimų įstatymo ir jį lydinčiųjų Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų bei Mokėjimo įstaigų įstatymų pataisas, kuriomis iš esmės suteikiama teisė bankams rinkti savo klientų asmeninius duomenis, atskleidžiančius rasinę ar etninę kilmę, politines pažiūras, religinius ar filosofinius įsitikinimus ar narystę profesinėse sąjungose, taip pat genetinius duomenis, biometrinius duomenis, kai jie tvarkomi siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę, sveikatos duomenis, duomenis apie fizinio asmens lytinį gyvenimą ir lytinę orientaciją.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šių metų lapkričio 17 d. vetavo šias įstatymo pataisas.
Skaityti komentarus