Problema ne tame, kad pasaulis pilnas tamsos.
Problema tame, kad tamsa išmoko kalbėti teisingus žodžius, šypsotis teisinga šypsena ir prisiekinėti "teisingomis" vertybėmis.
Blogis suprato paprastą dalyką: kad jis nugalėtų, nebūtina būti stipresniu - užtenka atrodyti "teisingesniu" ir geresniu.
Patys pavojingiausi - ne tie, kurie ateina su grasinimais.


Patys pavojingiausi - tie, kurie ateina po rūpestingų "geriečių" kaukėmis.
Su pasiūlymais "padėti". Su "teisingomis" kalbomis apie "teisingą" pasaulį.
Jie nesilaužia pro duris - jie įeina per pasitikėjimą.
Jie nereikalauja - jie įtikinėja.
Jie negąsdina - jie apgauna.

Ir tokiuose jų "apkabinimuose" išnyksta miestai ir valstybės, šeimos ir likimai.
Gėris neslepia savo veido - tam jis neturi priežasties.
Blogis slepia savo veidą visada.
Slepia po "gerų ketinimų" kauke. Po lozungais "apie laisvę, demokratiją ir taiką".
Po žodžiais "apie moralę".

Ir kuo garsiau skamba jų žodžiai, tuo kiečiau reikia tikrinti jų tikslus.
Todėl, kad blogis niekada neveikia vienaskaitoje. Blogio daug. Tie "blogiečiai", kurie ateina po gėrio kauke, ateina ne gelbėti ar vaduoti - jie ateina užimti, atimti ir užgrobti.