Jeigu ir toliau maitini praeitį mintimis apie ją, tavo ateitis bus jos kopija. Kartosi tas pačias klaidas, tuos pačius scenarijus, tuos pačius baimes.

Bet jei imi gyventi dabartyje, jei nukreipi dėmesį į tai, kas vyksta čia ir dabar, tu kuri naują ateitį.

Ateitis gimsta iš dabarties.
Tai ne mistika, ne ezoterika. Tai faktas.
Kiekvienas tavo pasirinkimas, kiekviena mintis, kiekviena emocija – tai sėkla, kurią tu pasodini.
Ir ji išaugs.

Klausimas vienas: ką tu nori užauginti?

Tu negali pakeisti praeities. Tai faktas.
Bet gali nustoti ją maitinti.
Gali nustoti jai atiduoti savo dėmesį.
Gali nustoti kurti „save“ iš to, ko jau nebėra.

Pradėk nuo mažo. Šią akimirką.
Pastebėk, apie ką galvoji. Pastebėk, ką jauti.
Nebandyk to pakeisti, nebadyk taisyti. Tiesiog pastebėk.
Tai ir yra pirmasis žingsnis.

Ir prisimink: praeitis – tai ne tu.
Tai tik šešėlis.
O šešėlis išnyksta tada, kai nustoji į jį žiūrėti.

Dabartis – tai ne komfortas. Tai iššūkis.

Gyventi dabartyje – nepatogu.
Tai ne apie „atsipalaiduok ir mėgaukis“.
Tai iššūkis. Tam reikia drąsos.
Nes būtent dabartyje tu susitinki su savimi.

Su savo baimėmis, troškimais, reakcijomis.
Pamatai, kaip veikia tavo protas.
Ir tai ne visada malonu.

Bet žinai ką?
Tai vienintelis kelias į laisvę.
Ne į tą laisvę, apie kurią rašo knygose.
O į tikrąją.
Tą, kurioje nustoji būti savo praeities įkaitu.
Tą, kurioje pradedi gyventi.

Taigi rinkis: toliau maitinti savo praeitį, ar…
Pradėk gyventi!
Čia ir dabar!