Nėra žmonių, kurių dvasinė būsena būtų visiškai vienoda, todėl bet koks bendravimas neišvengiamai sukels energijų pasikeitimą, kaip susilieja skysčiai susisiekinčiuose induose. Ir neturėtume to bijoti, nes meilės ir pagarbos rodymas kitam žmogui atveria Dvasios kanalus ir ne tik papildo energiją, bet ir ją padaugina.
Sunku vienu metu kalbėti ir girdėti. Norint atsakyti į siunčiamą klausimą, reikia tylos. Bendraujant reikia stengtis būti skaidriam, tačiau tuo pačiu kreipti dėmesį ir pagarbą kitam asmeniui; reikia "pamiršti" save ir ištirpti bendroje atmosferoje. Kuo tolimesnis ir aiškesnis bendras pašnekovų tikslas, tuo lengviau suvokti kito žmogaus viziją. Kitų žmonių suvokimas nėra vien informacija, tai - gyvenimo energija, tad kodėl ją reikia naikinti kategorišku neigimu, kaip negalima naikinti visko pasaulyje, kas nesuprantama ar nesuvokiama. Bendraujant visada reikia atsižvelgti į pašnekovo vibracijų spektrą, kurį jis tuo metu gali suvokti. Ir tai nėra arogancija ar savęs žeminimas - tai Dvasios veikimas. Apie perlų barstymą kiaulėms taip pat nereikėtų pamiršti. Todėl pokalbius ir bendravimą reikia vesti labai atsargiai.
Žmonių bendravimo gylis labai skiriasi. Kalbėtojai yra tarsi matomi ir nematomi kalnai. Kiekvienas žodis yra gilus, kiekvienas žvilgsnis neša energiją. Kiekvienas gestas sukuria energijos bangas. Kai susitinka du išminčiai, jie namų virtuvę paverčia visata...
Nereikia tuščių pokalbių, energijos, kuri neša destrukciją: apkalbų, nuoskaudų ir panašių dalykų. Bendraudami su žmonėmis visada galime pajusti, kas ateina iš širdies, o kas iš piktojo. Širdies ugnies niekas negali užgožti. Tačiau kaip retai pasitaiko tokios liepsnos, kurios prasiveržia iš po asmenybės apsaugos šarvų. Kai pokalbio šaltinis yra širdis, yra vienas dalykas, o kai piktos emocijos - kitas, reikia aiškiai atskirti šaltinius. Juk kartais "sumanus pašnekovas", žavintis šypsena, liaupsėmis ir susižavėjimu, tarsi kalavijas perveria "maišą", iš kurio byra gyvybinės energijos "monetos". Taip energetiniai vampyrai subtiliai veikia per savo pašnekovo puikybę. Gražiausias bendravimas yra mūsų sielų bendravimas.
Susitikimas su įdomiu žmogumi yra tarsi naujos dainos, kuri paliečia širdį, atradimas. Melodija ištirpsta kažkur viduje ir vėl iškyla tinkamu gyvenimo momentu.
Bet kokiame džiaugsmingame bendravime visada atsiranda momentas, kai pasirodo skirtumų "spygliai", svarbu būti išmintingesniems ir išsaugoti tai, kas vienija ir kelia pagarbą. Nėra rožių be spyglių.
Artimas savo siela žmogus yra tas, su kuriuo ilgiau bendraujant didėja pagarba ir patrauklumas. Siekdami darnaus širdžių skambesio GYVENIMO orkestre, mes ieškome vieni kitų ir ... mes randame vienas kitą.
Skaityti komentarus