Kai žmonės bijo, jie ima sirgti. Kai žmonės myli - jie sveiksta...
Jungtinėje Karalystėje aptikta nauja viruso atmaina. (Ne)tikėta, kad būtent ten - šalyje, kuri paskelbė Brexitą ir pasitraukė iš sąjungos, kuri ja naudojosi? Uždaromos sienos, stabdomi skrydžiai, jau kalbama ir apie tai, kad šalis gali susidurti su tam tikrų produktų trūkumu.
Kas vyksta kitur? Lietuva nepriima lėktuvų iš UK. Kokia žinutė paleista ten dėl vienų ar kitų priežasčių buvusiems ir planavusiems grįžti žmonėms? Mums jūsų nereikia!
Tuo tarpu Lenkija elgiasi kitaip - organizuoja papildomus skrydžius, kad jų tautiečiai galėtų saugiai grįžti. O toliau, jau savo šalyje ir oras gydo. Jei yra nuo ko gyti, žinoma.
Kas yra vėžinė ląstelė? Tai, grubiai tariant, organizmas, kuris visus aplinkos resursus ima naudoti tik sau. Jokio ,,palauk", ,,dalinamės", ,,būkime draugiški". Man man ir dar kartą man! Kokie kiti? Jie turi dirbti man ir dėl manęs!
Kas šiame kontekste yra Lenkija, o kas yra Lietuva? Kas nori atrodyti gražiai, o kas elgiasi tinkamai? Ne pasaulio ir tų, kurie jį valdo akyse, o prieš savo žmones. Paprastus eilinius žmones...
Galime kiek nori sakyti, kad valstybės vadovai nesame mes. Jei jau prisiimame atsakomybę už save, turime prisiimti plačiau. Esame atsakingi kiekvienas. Turime tokius vadovus, kurių esame verti ir... kas nelabai malonu, kokie esame patys... Jie - mūsų atspindys.
Kiek kiekvienas mūsų siekiame atrodyti, o kiek tiesiog esame? Rašau ne apie kaltę. Apie atsakomybę prieš save pačius. Kiek iš mūsų tyliai džiaugėsi dėl tų sustabdytų lėktuvų ir galimai neįskraidinto viruso? Kad tik man būtų gerai, o jūs ten žinokitės! Nereikėjo skristi! Pažįstama?
Būdama 10 metų patyriau abiejų akių operaciją. Mėnesį laiko Kauno klinikose gulėjau užrištomis akimis, po to teko atlaikyti reabilitaciją, kai nuėmus tvarsčius kiekviena akis matė atskirą vaizdą (kaip tame ,,Na,palauk" filmuke, kai vilkas daužiasi į duris ir vaizdas susidvejina). Pati negalėjau savimi pasirūpinti - nei pavalgyti, nei iki tualeto nueiti... Šeima beveik už 200 km, su tokiu dideliu vaiku tėvų tais laikais neguldė. Slaugė ir prižiūrėjo mane tėtis. Atsisakė savo procedūrų sanatorijoje (gavo siuntimą netoli Kauno ir kasdien važinėjo į Akių klinikas). Vedžiojo mane koridoriumi, skaitė knygas, valgydino... Kartą atbėgo mergaitė iš gretimos palatos ir pasakė:
- Fu, nebūsiu daugiau pas tave - galiu užsikrėsti!
Maža buvau, nesupratau kito mažo vaiko žodžių prasmės, bet jausmas - manęs nereikia - liko ilgam. Tik po to sužinojau, kad jos močiutė prisakė pas mane neiti, nes mano tėtis atvažinėja iš tuberkulioze sergančių žmonių sanatorijos... Saugojo anūkę kaip galėjo. Panašiai kaip dabar mūsų valdžia mus saugo. Neik pas ją - užsikrėsi! Neleiskim grįžti tautiečiams - parveš mirtiną ligą...
Pasikartosiu: kai žmonės bijo, jie ima sirgti; kai žmonės myli - jie sveiksta...
Kažkam naudinga mus supriešinti, kad būtume nereikalingi vieni kitiems. Kažkam naudinga, kai žmonės bijo (kam kitam reikia kraupių antraščių?).
Kažkas nori, kad neprisiimtume atsakomybės už savo sveikatą (kur matėte plintančią informaciją apie imuniteto stiprinimą???)
Kažkas puikiai žino, kad esame ne tik materija, bet ir energija, tačiau šiukštu - negalima leisti, kad žinios plistų!
Kuo daugiau bus tų, kurie mato priežastis, tuo sunkiau bus kontroliuoti ir valdyti. Tuo sunkiau bus primesti savo taisykles.
Kai baimę keis atjauta, virusai (ne tik ligos - ir mūsų elgesio virusai!) neteks galios.
Kai mąstysime ne tik mano/man kategorijomis, vėžinės ląstelės nebegaus maisto, o virusai tiesiog neišgyvens (juk ir dabar yra tie ,,sergu, bet nesergu" besimptomiai atvejai!)
Kai klausime :,,Kuo galiu Tau padėti?" užuot galvoję ,,Kuo Tu man naudingas?" - nustosime sirgti...
Kai būsime reikalingi vieni kitiems - ne tik artimiausiems šeimos nariams, Pasaulis pasikeis...
(Ne)reikalingi kitiems esame tiek, kiek kiti (ne)reikalingi mums. Nereikia toli ieškoti atsakymų - jie čia pat.
Linkiu Tau meilės, ramybės, darnos, šviesių minčių.
Skaityti komentarus