Tokie žmonės - kaip atviros žaizdos kurias vėl ir vėl spaudžia, nes juos įtikino, kad būti minkštu yra gerai, o iš tikro tai pažeidžiamumas. 

Todėl reikia išmokti nesitapatinti, būti šeimininku savo jausmų. Emocijos ne priešas, bet kai jos vadovauja tu tampi marionetė. Jausmai tai instrumentas, ne vadovas, privalai jas valdyti ir įjungti kai jos tarnauja tau ir išjungti kai jos ima kenkti ir griauti tavo ramybę. Niekada neleisk emocijoms tavęs vesti, nes tu nustoji logiškai mąstyti, tu  tada tik reaguoji. Kaip tik to ir siekia manipuliatoriai, jiems reikia, kad tu atsiprašytum už tai kai net nekaltas esi. Jiems reikia, kad tu teisintumeisi už savo ribas kurias turėjai pilną teisę turėti. Kad sakytum kas tau netinka. 

Emocingi žmonės nuspėjami, todėl kad jie viską gali padaryti dėl pripažinimo, atsisakyti savo savigarbos, kad tik įtikti ir nenuvilti kitų. Tai nėra gerumas, tai vergovė. Laimi ne tie, kurie daug jaučia, o tie - kurie moka valdyti savo jausmus, kurie žino kada galima leisti sau pajausti, o kada reikia užsidaryti. Kurie gali tylėti kai aplink audra. Kurie gali nusišypsoti išdavikui. Kurie laisvai išeina nuo tų, kurių ašaros tik spaudimo įrankis. Ir tai nežiaurumas - tai laisvė. 

Žmonės tave visada bandys provokuoti, žiūrės už kokių emocijų tave gali valdyti, bet jeigu tu atsakai tyla, emociniu neutralumu - jų prijomai nesuveiks, jų pyktis neišgąsdins, jų ašaros nesugraudins - tu liksi ramus ir nepaveiktas, net nejausi kaltės už tai, kad save statai į pirmą vietą. Tu tampi nepaliečiamas. Ir tai pradžia tikrosios laisvės. Tos laisvės, kurios dauguma nepasieks, nes skęsta jausmuose, kuriuos sukėlė svetimos rankos, suprask, manipuliatoriui nereikia jokiu įrodymų. 

Žmonės tave vis bandys, provokuoti, bet jei tu išliksi ramus ir nepaveiktas, nejausdamas kaltės už tai, kad save statai į pirmą vietą, kai nebijai būti nesuprastu - tu tampi nepaliečiamu. 

Negalima leisti, kad tavo empatija pavirstų pavadėliu, kuomet tave vedžioja. 

Kai tapsi emociškai stabilus - nustosi reaguoti, teisintis, vietoj to pradėsi stebėti, galvoti ir kontroliuoti įvykiu eigą. Tegul rėkia, verkia ar maldauja - tu esi nepajudinamas, tu vertini ir priimi sprendimus savo sąlygomis, tai yra emocinis pranašumas. Pasaulis, kuris valdomas emocinėmis reakcijomis - ramybė ir emocinė nepriklausomybė - tai pats galingiausias ginklas. 

Empatija - gražus jausmas, kurio reikia, bet tik tada kai tu pats sąmoningai pasirenki įsijausti į kitą. Visuomenė aukština atjautą, nes tai naudinga tiems, kurie manipuliuoja, bet kuo labiau tu visus iš eilės užjauti tuo labiau esi valdomas. Jiems nereikia tavo logikos, jiems reikia tavo emocinės priklausomybės.

</p>