Žmonija dar tik turi iš tikrųjų suvokti, iš ko mes esame sukurti.
Mus ilgus amžius programavo ir smegenis plovė, kad patikėtume savo silpnumu, nors iš tiesų esame stiprūs ir ištvermingi.
Mus įtikino, kad esame bejėgiai, tačiau mes esame galingi ir kupini jėgos.
Mums melavo apie mūsų pačių biologiją, kad pasijustume trapūs, nors iš tiesų esame atsparūs ir gebantys gyti patys.
Mums buvo sakoma, kad už fizinio pasaulio nieko nėra, kad esame tik mirtingi keliautojai trumpame kelyje. Bet tiesa ta, kad mes esame amžinos sielos.
Mus apgavo viskuo – dėl mūsų prigimties, istorijos, kūrybos, paskirties, begalybės, ryšio, energijos, meilės... Bet didžiausias melas, klasta ir blogiausias iš visų apgaulių buvo tai, jog mums įteigė, kad Dievas nėra mumyse. Kad mes nesame sukurti iš Jo esmės. Kad todėl nesame viena kilme. Kad esame niekas – vietoj to, jog būtume viskas. Kad esame tik lašai vandenyne, o ne visas vandenynas viename laše.
Atėjo metas prisiminti, kas mes esame ir iš ko esame sukurti – ir pradėti gyventi taip, kaip tai dera žinantiems.
Dievo galia ir meilė slypi mumyse, ir nėra nieko, ko negalėtume pasiekti.
Skaityti komentarus