°C
      2020 10 26 Pirmadienis

      Elonas Muskas atsako į teiginį, kodėl jam reikėtų dešimt tūkstančių raketų Marsui teraformuoti

      Nuotrauka: Business Insider nuotr.

      2020-05-25 09:00:00

      Žmonijai gali prireikti daugiau nei 10 000 raketų, kad sušildytų Marsą ir paverstų šią planetą svetingesne žmonėms. Tačiau Elonas Muskas, technikos išradėjas ir verslininkas, anksčiau išreiškęs didelį susidomėjimą Marso teraformavimui, sekmadienį teigė, kad projektui reikalingos didžiulės ginklų atsargos nebūtų reikšminga kliūtis.

      E. Muskas anksčiau nupasakojo ginklų panaudojimo perspektyvą anglies dioksido išskyrimui Marso reljefe. Tai  žmonėms sudarytų sąlygas judėti aplink planetą su paprastesne įranga. Rusijos kosmoso agentūros „Roscosmos“ mokslo ir ilgalaikių programų vykdomasis direktorius Aleksandras Blošenko praėjusią savaitę vykusiame interviu Rusijos naujienų agentūrai „TASS” teigė, kad plano įgyvendinimui prireiks daugiau nei 10 000 branduolinių raketų. 

      "Po trumpos analizės galima teigti, jog tam tikrų „SpaceX" pateiktų planų paprasčiausiai neįmanoma įgyvendinti atsižvelgiant į trumpalaikę technologinę pažangą. Pavyzdžiui, norint įvykdyti termobranduolinį sprogimą, reikia daugiau nei 10 000 raketų, kad būtų pasiekta apčiuopiamų rezultatų. Taip pat, raketas, turinčias didžiausią įmanomą sprogstamąjį pajėgumą, reikėtų pradėti kurti jau dabar.”

      A.Blošenko padarė išvadą, kad žmonija negali reikšmingai paveikti Marso ar Veneros atmosferos. Tačiau atsakydamas į straipsnį, kuriuo pasidalino „SpaceNews“ rašytojas Jeffas Foustas, teigęs, jog tai „dienos antraštė“, E. Muskas parodė, kad tai dar nieko nereiškia. 

      „Tai ne bėda” ,- rašė E. Muskas savo „Twitter” paskyroje sekmadienį. 


      Tai ne pirmas kartas, kai E. Muskas iškėlė Marso planetos pritaikymo žmonėms klausimą. 2019 metų rugpjūčio mėnesį jis išleido marškinėlius, kuriuose buvo išsiuvinėta frazė „nuke Mars“. Įmonė „SpaceX“ šiuo metu konstruoja raketą, skirtą nusiųsti žmones į Marsą ir pradėti jame kurti miestą. Kalifornijoje esančiame firmos fojė meninkai dalinasi, kaip įsivaizduoja teraformuotą Marso planetą. 

      Ši idėja paremta tuo, kad būtų naudojama nuolatinė mažų sprogimų energija. Tokiu būdu, nepadarant jų radioaktyviais, virš kiekvieno poliaus būtų sukuriama kažkas panašaus į dirbtinę saulę. Ši technologija būtų naudojama ledo atsargoms pašildyti ir anglies dioksidui išlaisvinti. Teorija pagrindžia, kad šie rezervai liko nuo tada, kai maždaug prieš keturis milijardus metų Marsas buvo šiltesnis ir drėgnesnis. Šiuo metu Marso temperatūra yra maždaug -62 laipsnių celsijaus. Aptikę šių dujų atsargų, žmonės galėtų laisvai judėti planetos paviršiumi, dėvėdami tik kvėpavimo aparatą.

      E. Muskas nėra pirmasis asmuo, pasiūlęs šią idėją. Žurnale „Geophysical Research Letter“ 2015 metais paskelbti tyrimai parodė, kad Marso planetoje gali būti iki 150 milijardų kubinių metrų ledo. Roberto Zubrino ir Christopherio MacKay 1993 m. Atlikti tyrimai teigė, kad planetoje gali būti pakankamai anglies dioksido, kad būtų sukurta atmosfera, kurios slėgis būtų nuo 300 iki 600 milibarų. Žemės atmosfera, palyginimui, yra apie 1000 milibarų.

      Tai nebūtų pirmas E.Musko bandymas su ginklais. Dar 2001 metais E. Muskas dirbo su komanda, bandydamas iš Rusijos nusipirkti tarpžemynines balistines raketas, kad galėtų išsiųsti į kosmosą peles. Tiekėjai norėjo 21 milijono JAV dolerių už vieną raketą, o tai buvo per didelė suma, taigi E. Muskas pradėjo svarstyti savo raketos statymo galimybę. Įmonė „SpaceX“ buvo įkurta kitais metais.

      INVESTICINĖ ANALIZĖ - E. Musko planas orientuojasi į ilgalaikę perspektyvą. Tai ateities idėja, kuri galėtų plėtotis nuo Marso bazės įkūrimo iki nežemiškų užmojų žmonijai. Tačiau kai kurie tyrėjai suabejojo, ar planetoje yra pakankamai anglies dioksido. Bruce'as Jakosky ir Christopheris S. Edwardsas 2018 m. Liepos mėnesį žurnale „Nature Astronomy“ publikavo straipsnį, kuriame teigiama, kad poliariniai ledo dangteliai suteiks tik tiek anglies dioksido, kad atmosferos slėgis būtų maždaug 15 milibarų.

      E. Muskas atsakė į B. Jakosky ir C. Edwardso tyrimus teigdamas, kad Marse yra „didžiulis CO2 kiekis, kuris adsorbuotas dirvožemyje, taigi išsiskiria kaitinant“. Jis taip pat pridūrė, kad „turėdami pakankamai energijos iš dirbtinio ar natūralaus tiekėjo (saulės), galime teraformuoti beveik bet kurį didelį, akmenuotą kūną“.

      Kol raketa „Starship“, skirta išsiųsti žmones į Marsą, toliau yra konstruojama, „SpaceX“ privalės susidoroti su kai kuriais iššūkiais artimesniu metu. Pirmojo „Starship“ pilno dydžio prototipo pasirodymo tikimasi jau šiais metais. Tai gali tapti svarbiausiu įvykiu šiose lenktynėse, kurių tikslas pasiekti Marsą.

      Skaityti komentarus