JAV Nacionalinės Mokslų akademijos leidinyje, PNAS, pasirodė straipsnis, kuriame siūloma ganėtinai išskirtinė išeitis, norint sustabdyti mus kankinančią klimato krizę. Tai - milijonai saulės baterijų, sujungtų į plūduriuojančias salas. Teigiama, jog šios saulės baterijos, galėtų versti vandenyje esantį CO2 į metanolį, kuris galėtų būti naudojamas kaip kuras lėktuvams bei sunkvežimiams. Anot Norvegijos ir Šveicarijos atliktų tyrimų, šios salos galėtų ženkliai sumažinti šiltnamio dujų emisijas bei iškastinio kuro naudojimą.
Straipsnyje teigiama, jog su dabar turimomis technologijomis mes galėtume sukonstruoti šias metanolį gaminančias salas tam tikrose vietose vandenyne, kur aukštos bangos bei audros - retas reginys. Autorių manymu, tam tiktų Pietų Amerikos, Šiaurės Australijos, Persų įlankos bei Pietryčių Azijos pakrantės.
„Norint pristabdyti klimato kaitą, mes privalome radikaliai sumažinti mūsų išmetamo CO2 kiekį. Vis dėlto, skysčiai sudaryti iš ilgų anglies grandinių ir artimoje ateityje išliks viena svarbiausių energijos kaupimo priemonių. Mes siūlome naudoti jau turimas technologijas, ir atmosferos CO2 perteklių paversti skystu kuru“- teigė straipsnio autoriai žurnale PNAS.
Moksliniame straipsnyje siūloma sudaryti plūduriuojančias saulės baterijų salas, konstrukcija panašias į plūduriuojančias žuvų fermas. Autoriai mano, jog būtų galima sujungti po 70 salų į milžiniškus konglomeratus, dengiančius iki pusantro kvadratinio kilometro plotą. Šios baterijos gamintų elektros energiją, kuri būtų naudojama skeliant vandens molekules į deguonį bei vandenilį. Izoliuotas vandenilis reaguotų su vandenyje ištirpusiomis CO2 dujomis, taip sudarydamas metanolį.
Studijos autoriai teigia, jog šis atsinaujinančios energetikos metodas būtų pirmasis, išties gebantis konkuruoti su iškastiniu kuru.
Tyrimo ko-autorius, Andreas Borgshulte, interviu metu teigė, jog ši idėja mokslininkams atėjo tada, kai Norvegijos vyriausybė iškėlė jiems užduotį - žuvų fermas išstumti toliau nuo krantų, į atvirą jūrą. Šioms fermoms - reikėjo nuosavo elektros šaltinio. „Apie energiją gaminančias salas galvojama jau daugelį metų, viskas ko trūko - tos energijos saugojimo galimybės.“ Šiuo metu Borgshulte su savo komanda ruošia pirmuosius plūduriuojančių salų prototipus. Jų skaičiavimais - žemėje įrengus 3.2 milijono tokių salų, CO2 kiekis atmosferoje pagaliau pradėtų mažėti.
Viena plūduriuojanti saulės baterijų ferma per metus galėtų pagaminti virš 15 tūkst. tonų metanolio - pakankamai Boeing 737 lėktuvui nuskristi apie 2 milijonus kilometrų. „Metanolis pagrinde būtų naudojamas aviacijoje, tolimųjų reisų vilkikuose, laivuose bei traukiniuose"- teigė Bruce Patterson, studijos ko-autorius fizikas, dirbantis Ciuricho universitete.
Vis dėlto, negalima manyti, jog plūduriuojančios saulės baterijų fermos išspręs visas mūsų problemas, anot B. Petterson, norint sustabdyti klimato kaitą, kiekvienas žmogus turi prisidėti prie šviesesnės Žemės ateities. „Tai - tik vienas iš daugelio dalykų, kurių privalome imtis, norėdami sustabdyti globalinį atšilimą. Keletas kitų būdų - geresnė gyvenamųjų patalpų izoliacija (taip sumažinant namų šildymo sąnaudas), geresnio naudingumo koeficiento vidaus degimo varikliai mūsų automobiliuose, bei, žinoma, elektrinių transporto priemonių naudojimas".
Skaityti komentarus