°C
      2024 03 28 Ketvirtadienis

      Tyrimas: sąmonė ir minčių galia gali valdyti autonominę nervų sistemą II dalis

      Nuotrauka: Pixabay nuotr.

      2019-01-06 08:00:00

      Tyrimas: sąmonė ir minčių galia gali valdyti autonominę nervų sistemą I dalis

      Daugiau tyrimų, remiančių išvadas

      Iš tikrųjų yra atlikta daugybė tyrimų, kurie patvirtina hipotezę, jog mes galime daryti įtaką savo biologinėms sistemoms vien tik pasitelkę minties galią. Ir mūsų mintys gali valdyti ne tik biologines sistemas; tokio tipo fenomeną galima stebėti kvantinės fizikos pasaulyje.

      „Sąmonė yra viso ko pagrindas. Materija yra sąmonės vedinys. Mes negalime įlįsti į sąmonę. Viskas, apie ką mes šnekame, viskas, kas egzistuoja, reikalauja sąmonės įsikišimo“,- kalbėjo Max Planck, vokiečių fizikas, teoretikas, kuris iškėlė kvantinės fizikos teoriją ir kuris laimėjo fizikos Nobelio premiją 1918 metais.

      Kvantinio dvigubo plyšio eksperimentas – labai populiarus eksperimentas, naudojamas tirti, kaip sąmonė ir fizinis materialus pasaulis yra susiję. Jis pateikia informaciją, kaip tam tikri faktoriai, susiję su sąmone ir fiziniu materialiu pasauliu, siejasi tarpusavy.

      Šiame eksperimente buvo panaudota dvigubo plyšio optinė sistema, tirianti, kaip sąmonė reaguoja į kvantinės bangos išnykimą. Iš pradžių buvo nuspėtas interferencinio modelio dvigubo plyšio spektrinės galios santykis su jo vienos srities spektrine galia tam, kad būtų sumažintas dėmesio nuokrypis. Tyrimas parodė, jog faktoriai, susiję su sąmone, koreliavo taip, kaip buvo numatyta su keliais trikdžiais dvigubo plyšio interferiaciniame modelyje.

      „Stebėjimai ne tik suklaidina, kas turėtų būti išmatuojama, bet jie skatina tai... Mes privalome [elektronui] priskirti tam tikrą poziciją... Mes kuriame matavimų rezultatus.“

      Kitas puikus pavyzdys – placebo efektas, kuris įrodo, jog galime keisti savo biologiją, paprasčiausiai pakeitus mąstymą.

      „Placebo efektas turėtų būti pagrindinis tyrimų objektas. Jei medicinos mokslininkai išsiaiškintų, kaip valdyti placebo efektą, jie galėtų gydytojams įduoti efektyvų, be pašalinio poveikio, gydantį ligas įrankį. Energijos gydytojai teigia, jog jie turi tokį įrankį, tačiau aš esu mokslininkas ir tikiu, kad kuo daugiau surinksime mokslinės informacijos apie placebą, tuo lengviau bus pritaikyti jį klinikinėje praktikoje“,- sakė mokslų daktaras Bruce Lipton.

      „Baylor“ medicinos mokyklos tyrimas, išleistas 2002 metais, „New England“ medicinos žurnale, nagrinėjo kelio sąnario operacijas pacientų, kurie patiria silpną arba stiprų skausmą. Daugelis chirurgų žino, jog chirurgijoje placebui vietos nėra arba daugelis jų tuo tiki. Pacientai buvo suskirstyti į tris grupes. Pirmosios grupės pacientams chirurgai pašalino pažeistos kremzlės dalį. Antrosios – pašalino tas kelio sąnario dalis, kurios buvo manoma, kad sukėlė uždegimą. Abi šios procedūros yra standartinės operacijos, kurios yra taikomos žmonėms, sergantiems artritu. Trečiai grupei buvo pritaikyta „netikra“ operacija; pacientai buvo tik seduoti ir apgauti, jog kelio sąnario operacija įvyko. Iš tikrųjų pacientams ji nebuvo atlikta, gydytojai tik padarė pjūvį ir apšlakstė kelią druskos vandeniu, kaip kad yra daroma tikrose operacijose. Tuomet jie užsiuvo pjūvį ir procesas buvo baigtas. Visos trys grupės po to lankėsi reabilitacijoje – rezultatai stulbinantys. Placebo grupė jautėsi taip pat gerai, kaip ir kitos dvi grupės, kurios buvo operuojamos.

      „Mano kaip chirurgo įgūdžiai neturėjo nieko bendro su šių pacientų gerove. Visi laurai turi būti skiriami placebo efektui“,- teigė gydytojas Moseley, dalyvavęs tyrime.

      Straipsnis („imperatoriaus naujas vaistas“), parašytas Konektikuto universiteto psichologijos profesoriaus Irving Kirsch ir išleisto 2002 metais, atrado dar kelias netikėtas detales. I. Kirsch rado, kad 80prc. atvejų antidepresantų poveikį galima pasiekti pasitelkus placebo efektą. Šis profesorius net turėjo užpildyti „informacijos laisvės akto“ prašymą tam, kad gautų informacijos apie populiariausių antidepresantų klinikinius tyrimus.

      „Skirtumas tarp atsako į vaistą ir atsako į placebą buvo mažesnis negu du taškai šio tyrimo skalėje, kuri prasideda nuo 50 taškų ir baigiasi 60. Tai labai mažas skirtumas, toks skirtumas kliniškai nėra reikšmingas“,- kalbėjo profesorius I. Kirsch.  

      Tyrėjai iš viso pasaulio pastebėjo, kad gydymas placebu gali sukelti biologinius ir fiziologinius atsakus – viską nuo širdies susitraukimo dažnio iki kraujospūdžio ir net cheminio smegenų aktyvumo pasikeitimo. Tai sėkmingai pritaikyta ne vienos ligos gydymui, nuo artrito iki depresijos, išsekimo, nerimo, Parkinsono ligos...

      „HeartMath“ institute susiformavusi asociacija, pasaulyje žinoma kaip ne pelno siekianti tyrimų ir švietimo organizacija, pasiryžo padėti žmonėms sumažinti stresą, kontroliuoti emocijas bei atrasti sveiko ir laimingo gyvenimo receptą. Jie ištyrė širdies ir smegenų sąveiką, kaip širdis ir smegenys „bendrauja“ tarpusavy ir kaip tai veikia mūsų sąmonę bei pasaulio suvokimą. Pavyzdžiui, kai žmogus jaučia pozityvius jausmus (dėkingumą, meilę ar pagarbą), širdies susitraukimų dažnis siunčia tam tikrą žinutę. Kadangi širdyje yra didžiausias elektromagnetinis laukas žmogaus kūne, todėl mokslininkai gali lengvai surinkti informaciją. Pasak mokslų daktaro ir tyrimo direktoriaus Polin McCratey:

       „Emocijos yra užkoduotos ir perduodamos šių laukų. Keisdami savo emocijas, mes keičiame informaciją, užkoduotą magnetiniuose laukuose, kurią perduoda širdis, o tai gali paveikti šalia mūsų esančiuosius.“

      Taip pat buvo užfiksuoti keisti, parapsichologiniai dalykai. Tokio tipo tyrimai susiduria su ateities nuspėjimu, telepatija, gydymu per atstumą ir tt.

      „Yra daug abejonių dėl tokio tipo tyrimų. Manoma, kad visi jie bus susiję su fenomenų tyrimu, kurie asocijuojami su prietarais, spiritualizmu ir magija. Gali pasirodyti, kad apsisaugojimas nuo to yra kur kas svarbiau nei skatinti mokslinius tyrinėjimus ar saugoti akademinę laisvę. Bet tai keisis“,- sakė Cassandra Vieten, mokslų daktarė ir „Noetic Sciences“ instituto prezidentė/generalinė direktorė.

      Pavyzdžiui, neseniai išleistas tyrimas (meta-analizė) žurnale „žmogaus neuromokslų ribos“ pavadinimu „Spėjant nenuspėjamą: kritinė analizė ir praktinė numatomos veiklos spėjimo prasmė“ tyrė eksperimentus, susijusius su fenomenais, užfiksuotais keliose skirtingose laboratorijose.

      Šie eksperimentai parodo, kad žmogaus kūnas gali pajusti atsitiktinius stimulus dar prieš jiems įvykstant (1-10s anksčiau). Kitaip tariant, žmogaus kūnas gali pajusti ir sureaguoti į įvykį, kuris dar neįvyko. Prieš tokius įvykius žmogaus kūnas patiria fiziologinius pasikeitimus, tad buvo stebėta kardiopulmoninė veikla, oda ir nervų sistema.

      Ganėtinai keista, tiesa? Tai tik parodo, kiek mažai mes žinome apie nervų sistemą bei faktorius, kurie daro įtaką jai.

      Daugiau nei 40 eksperimentų per 36 metus tyrė šį fenomeną žmonėse, rezultatai buvo išleisti straipsniuose, todėl tai paskatino atlikti meta-analizę.

      Analizė patvirtino:

      Fiziologinis atsitiktinių įvykių (negalimų nuspėti iš anksto) numatymas buvo tiriamas daugiau kaip tris dešimtmečius, o neseniai atlikta meta-analizė patvirtina, kad fenomenas yra tikras.

      Neuroplastiškumas yra kitas puikus minčių galios pavyzdys, galintis paveikti kūną. Mūsų smegenys formuojasi ir persiformuoja priklausomai nuo to, kaip suprantame mus supančią aplinką. Fenotipinis plastiškumas kitas to pavyzdys. Tai organizmo savybė keisti savo matomas savybes, pavyzdžiui, morfologiją, vystymąsi, biochemines ar fiziologines savybes bei elgesį.  Tai tik keli pavyzdžiai, parodantys, kad galime valdyti tai, kaip mūsų kūnai funkcionuoja, tačiau dar yra daug vietos tobulėjimui. Tai be galo įdomu, nes autonominė nervų sistema, kurią „ledo žmogus“ taip gerai valdo, yra kontroliuojama pagumburio, esančio smegenyse.

      „Idėja, kad smegenys yra plastiškos ir geba keistis, prisitaikyti bei formuotis – pats didžiausias mūsų suvokimo apie smegenis pokytis per keturis šimtus metų. Neuroplastiškumas tai smegenų savybė leidžianti keisti jų struktūrą bei funkciją, atsaką į pasaulio pajautimą bei suvokimą ir net galvojimą ar vaizduotę. Žmonių mintys ir mokymasis iš tikrųjų „įjungia“ tam tikrus nervinių ląstelių genus, kurie leidžia toms ląstelėms sudaryti naujas jungtis tarpusavyje“,- gydytojo Norman Doidge  citata iš knygos „smegenys, kurios keičiasi pačios“.

      Sąrašas vis ilgėja, tačiau pateikti pavyzdžiai turėtų įrodyti mūsų minčių galingumą. Juk visada smagu ir įdomu stebėti, kaip mokslas vejasi senovės filosofiją/misticizmą. 

      Skaityti komentarus