Šis sunkiai įsivaizduojamas projektas yra apibūdinamas kaip „keliantis iššūkius, bet įmanomas“, jam prireiktų didžiulio 30-45 metrų teleskopo, nukreipto į kosmosą ir prijungto prie 1-2 megavatų lazerio. Mokslininkai teigia, jog tokia kombinacija sukurtų tokį stiprų infraraudonųjų spindulių spindulį, kad jis pranoktų Saulės skleidžiamos šviesos stiprumą.  

„Tokį signalą galėtų aptikti ateivių astronomai, tyrinėjantys tą dalį Paukščių tako, kur gyvename mes“,- kalbėjo Masačiusetso technologijų instituto mokslininkų komanda.

Jų darbas apie spindulį buvo išleistas astrofizikos žurnale.

„Žemės šviestuvas“ galėtų būti naudingas pritraukiant bet kuriuos ateivių astronomus, gyvenančius netoli Kentauro Proksimos , arčiausiai Žemės esanti žvaigždė, ar TRAPPIST-1, žvaigždė, esanti už 40 šviesmečių, ir talpinanti septynias eksoplanetas, iš kurių trys yra galimai gyvenamos.

Jei spindulys būtų pastebėtas, jis galėtų būti panaudojamas siunčiant žinutes Morzės kodo principu.

„Jei mums pavyktų pradėti bendrauti, mes galėtume siųsti žinutes spindulio pagalba. Duomenys keliautų maždaug kelių šimtų bitų per sekunde greičiu ir juos pasiektų vos per kelis metus“,- sakė Džeimsas Klarkas, tyrimo autorius.

Tačiau D. Klarkas pastebi, kad megavatinis lazeris galėtų kelti tam tikras saugumo problemas; jis galėtų pakenkti žmonių regėjimui, jei jie tiesiogiai pažvelgtų į spndulį. Jis taip pat galėtų sunaikinti bet kurį erdvėlaivį, perskrodusį lazerio spindulį.

Šis tyrimas, visų pirma, buvo „lanksti studija“, ar tai iš viso yra gera idėja, ar ne, jis teigė, kad tai „iškėlė ne mažai klausimų būsimiems darbams“.