Nepotizmas iškreipia teisingumą: pažeidžia vertinimo pagal nuopelnus principus.
Atima motyvaciją stengtis kitiems, nes šis reiškinys leidžia naudotis pažįstamų žmonių vardu, galia ir pareigomis, globoja ir proteguoja mažiau talentingus draugus, pažįstamus, gimines.
Naudojantis tarnybine padėtimi ir pažintimis draugams suteikiamos aukštos, pelningos pareigos.
Ši įtakos praktika Lietuvoje vis dar gaji.
Nepotizmas yra korupcijos forma, kuri labai kenkia valstybei.
Lietuviams vis dar sunkiai sekasi įrodyti, kad talentas ir sunkus darbas yra vertingiau už ryšius.
Sunkiai sekasi kurti judėjimus "NEPOTIZMUI - NE”.

Savo vardu, galia ir pareigomis besinaudojantys žmonės globoja ir proteguoja šeimos narius, partnerius, giminaičius, draugus ir bičiulius.
Žmonėms bendrauti ir megzti asmeninius ryšius reikia.
Vis dėlto, siekiant karjeros aukštumų ir rezultatų, svarbu suprasti, kad vienodos sąlygos padeda atsiskleisti didžiausiems talentams ir tiems, kurie labiausiai stengiasi.
Kaip jaustis tiems, kurie stengiasi, nuoširdžiai dirba, tobulėja ir negali pasiekti tikslo tik todėl, kad kiti, įdėję mažiau pastangų, turi geresnių ryšių.
Nepotizmas kenkia žmonėms ir valstybei, nes iškreipia teisingumo ir lygybės principus, demotyvuoja ir neleidžia atsiskleisti ryškioms asmenybėms, kurios galėtų padėti piliečiams talentingai dirbdamos ir kurdamos.

Į mūsų visuomenę “blatas” atkeliavo iš sovietmečio.
“Blatas”, mūsų laikais išvirtęs į NEPOTIZMĄ, kenkia demokratinei šalies sistemai.
Su tuo reiškiniu susiduria visos valstybės.
Ar norime gyventi visuomenėje, kurioje galios pozicijoje yra ne tie, kurie geriausiai atstovauja gyventojų lūkesčiams, bet tie, kurie turi geriausius ryšius ir atstovauja siauriems savo ratelio interesams?
Nepotizmas, favoritizmas, klientizmas ir panašios “blato” kultūros išraiškos mažina piliečių pasitikėjimą valstybe, jos politika, institucijomis ir visa demokratine sistema.

Lietuvos gyventojai NEPOTIZMĄ vertina kaip labiausiai paplitusią KORUPCIJOS formą.
Nepotizmas išsiskiria ne vien per kyšius, papirkimą, politinių partijų narių protegavimą, ryšius mokymo įstaigose, universitetuose, versle.
Liūdina tai, kad jaunų žmonių nusiteikimas pasinaudoti ryšiais ir pažintimis - auga. Jis tampa panašus į kitų amžiaus grupių.

NEPOTIZMO klestėjimas veda atgal į genties ar gaujos principais besivadovaujančias struktūras ir tikrai nedera su demokratija.
Su nepotizmu galima ir būtina kovoti.
Juk nenormalu, kai netalentingas žmogus užima talento vietą ir ta vieta jam duoda finansinę naudą, kai jauni žmonės įveliami į tėvų, giminaičių ar pažįstamų primestas “blato” pozicijas ar schemas.
Turi augti karta, kuri tikslo siekia pati.

NEPOTIZMAS nėra tik “nekalta” pagalba saviems.
Šis reiškinys duoda ilgalaikes neigiamas pasekmes.
Kai į darbą priimami ne geriausi specialistai, o tie, kuri turi TINKAMAS PAVARDES ar PAŽINTIS.
Tada ir prasideda sistemos degradacija.
Kai kvalifikacija nusileidžia ryšiams, įmonė ar valstybinė institucija praranda potencialą dirbti efektyviai. Inovatyvios idėjos slopinamos, o klaidos ignoruojamos, nes “savų” kritikuoti negalima.
Kai likę talentingi, tačiau ryšių neturintys darbuotojai mato, kad karjeros “lubos” yra nustatytos ne jų pasiekimų, o “tinkamų” žmonių - tada jų motyvacija dirbti maksimaliai išnyksta.
Tai veda prie “tyliojo atleidimo” arba geriausių talentų pasitraukimo kitur, kur aplinka yra teisingesnė.

NEPOTIZMAS dažnai tampa “vartais” į didesnę korupciją. Jei vadovas savo sūnėną įdarbina aukštose pareigose, jis sukuria savotišką imunitetą nuo kontrolės. Tokia aplinka yra itin palanki biudžetų švaistymui, viešųjų pirkimų manipuliacijoms ir kitoms neskaidrioms veikloms.
Valstybės lygiu NEPOTIZMAS naikina pasitikėjimą valdžia.
Kai žmonės mato, kad valstybės institucijos veikia kaip “šeimos verslai”, jie pradeda neigiamai vertinti visą sistemą, mažėja pilietinis aktyvumas, didėja cinizmas.

Visiškai išgyvendinti NEPOTIZMĄ yra sudėtinga, nes jis yra susijęs su žmogiškaisiais ryšiais.
Tačiau pažangios valstybės taiko priemones, kurios šią praktiką maksimaliai apriboja.
Visų pirma - tai skaidrūs ir vieši atrankos konkursai.
Kai komisijose dalyvauja nepriklausomi stebėtojai, kai atrankos kriterijai būna vieši, nepotizmo apraiškos tampa itin sunkiai įgyvendinamos.
Interesų konfliktų deklaravimas.
Nepriklausomos personalo struktūros.
Kai personalo skyrius yra pavaldus ne tiesioginiam vadovui, o kolegialiam organui ar stebėtojų tarybai, spaudimas priimti “reikiamą” kandidatą sumažėja.
Kultūrinis pokytis - organizacijos kultūra, kuri atvirai kalba apie skaidrumą, yra stiprus skydas nuo NEPOTIZMO.
Kai nepotizmas tampa gėdingu, o ne prestižiniu dalyku, jo apraiškos natūraliai mažėja.

Privačiuose versluose NEPOTIZMAS yra dažna praktika - savininkas turi teisę nuspręsti, kam patikėti savo turtą.
Tačiau valstybės sektoriuje, viešųjų paslaugų įmonėse, tai prieštarauja įstatymams bei darbo kodeksui.

Ir nors nepotizmo ir protekcionizmo fenomenai yra galingi, turime rodyti ir dalintis istorijomis bei pavyzdžiais, kai užsibrėžtų tikslų ir svajonių pavyko pasiekti savo talentu ir pastangomis, o ne per pažintis ar ryšius.

Kai darbo rinka tampa vis labiau globali ir skaitmenizuota, kai dirbtinis intelektas ir duomenimis grįsta analitika keičia kandidatų atrankos procesus, kai algoritmai vertina kandidato patirtį, įgūdžius ir rezultatus, tai pamažu eliminuoja subjektyvumą, kurio reikia NEPOTIZMUI.
Tačiau kartu kyla ir naujų rizikų: algoritmai gali būti užprogramuoti neatsakingai, jie gali “mokytis” iš ankstesnių šališkų atrankų.

Svarbiausias pokytis - augantis VIEŠUMAS. Socialiniai tinklai yra galinga jėga. Jų skaidrumo iniciatyvos leidžia visuomenei lengviau identifikuoti neskaidrumą ir nuslėpti NEPOTIZMO faktus, nes reputacijos kaina tampa per didelė.

NEPOTIZMAS lieka iššūkiu, nes jis kyla iš tų pačių savybių, kurios mus daro žmonėmis - noro rūpintis savo artimiausiais.
Tačiau civilizacijos pažanga remiasi gebėjimu peržengti šiuos siaurus ratelius vardan bendrojo gėrio.
Tikrasis profesionalumas bendrovių bei valstybės stiprybę atskleidžia tada, kai žmogus yra vertinamas už tai, ką jis sugeba padaryti, o ne už tai, kokią pavardę jis nešioja ar su kuo geria kavą.