°C
      2024 03 29 Penktadienis

      Aurimas Guoga: Kapitalizmas ar socializmas?

      Nuotrauka: Aurimo Guogos asm. nuotr.

      Autorius: Aurimas Guoga
      2023-03-26 21:00:00

      Visas XX amžius praėjo bekovojant dėl atsakymo į šį klausimą. Ne tiek ieškojo atsakymo, kiek grūmėsi kad įrodytų savo.

      Panašu, kad kova baigėsi niekuo. Iš pradžių atrodė, kad įtikinamai nugalėjo kapitalizmas. Buvusios soclagerio šalys persitvarkė pagal Vakarus, rimtų varžovų liberaliai demokratijai neliko. Laukėme, kad ir likęs pasaulis priims šias normas. Tačiau netikėtai socializmas pradėjo imti revanšą. Dar daugiau - suvešėjo kapitalizmo tvirtovėse. Visų netikėčiausia tai, kad socializmu užsikrėtė jaunoji amerikiečių karta. Kilo mokesčiai, didėjo vyriausybės vaidmuo Vakarų Europos ekonomikose. Net buvusios soclagerio šalys ėmė gręžtis atgal prie socializmo, nes dabar tai madinga, o mes, vidurio europiečiai, paprastai nekritiškai kopijuojame Vakarus. Tad mes bent jau pusiaukelėje atgal į SSSR, o kiek toliau nei pusiaukelėje palieku diskutuoti skaitytojams. 



      Tad klausimas taip ir liko neatsakytas. O atsakymo į jį reikia, nes taip iki šiol ir neišsiaiškinome kokia ekonominė sistema stabili ir ką mums kurti. Be patikimo atsakymo į šį klausimą niekada nežinosime kokią valdžią mums išsirinkti, kad po to netektų gailėtis.

      Pažiūrėkime į šių sistemų privalumus ir minusus. Apie privalumus tegul kalba stovyklų šalininkai. Socializmas gerai tuo, kad skiria dėmesio problemoms, kuriomis nesidomi laisvoji rinka. Žmonės nebus palikti mirti iš bado, nenusigaluos skausmuose nes neturi už ką sumokėti gydytojui, vaikai augs aprūpinti, nes visuomenė sudarys sąlygas juos auginti. Ir taip toliau.

      Kokie kapitalizmo privalumai jo šalininkų akimis? Duok žmonėms laisvę dirbti ir jie praturtės. Visi bus užimti, visi bus daugiau mažiau apsirūpinę. Žmonės savimi pasirūpins geriau nei tai už juos padarys biurokratai. Tereikia noro sąžiningai dirbti, kurti naudą sau ir kitiems – tavęs laukia geresnė ateitis nei pasikliaujant biurokratų malone.

      Kokie sistemų minusai? Suteikime žodį oponentams. Apie socializmą kapitalizmo šalininkai pasakys, kad tai veda prie orveliškos visuomenės. Valdžią įgyja nieko naudingo nedirbantys išlaikytiniai, kuria nesąmones, skurdina visuomenę.

      Dėl kapitalizmo priešininkai pastebės, kad ten nepaliaujamai auga turtinė nelygybė. Dorai dirbantys žmonės vis sunkiau suduria galus, o turtuoliai maudosi piniguose ir dėl to vis labiau ištvirksta. Kapitalizmo laisvė pereina į oligarchiją, visuomenę surakina piniguočių diktatas.

      Kaip matote, matau abiejų sistemų privalumus ir trūkumus, tad prašau nepradėkite manęs agituoti nei į vieną pusę. Abi sistemos netobulos. Abi veda į nusivylimą, netgi abi veda į nelaisvę. O jeigu nei kapitalizmas, nei socializmas, tai kas trečia? Turime galvosūkį, kurio žmonija neišsprendė per daugiau kaip šimtmetį. 


      Tad koks turėtų būti atsakymas? Jeigu turime kankinantį klausimą, į kurį niekaip nerandame atsakymo, reiškia laikas jo paieškoti Toroje – tiksliau pasakius, pasidomėti ką apie tai mano rabiai. Tad ir pateiksiu garsaus rabio Jonathano Sakso atsakymą.

      Rabis Saksas sako, kad Biblijos nuomone stabili ekonominė sistema yra kapitalizmo ir socializmo hibridas. Tora iš esmės pasisako už ekonominę laisvę, tačiau ši laisvė yra apribota tam tikrais socialistiniais priesakais.

      Kokie bibliniai argumentai už ekonominę laisvę? Visų svarbiausias - dešimtas D-vo įsakymas: negeisi svetimo nuosavybės. Beje, tai vienintelis atvejis, kai uždrausta ne pats veiksmas, o mintis apie jį. Kiti priesakai – neištvirkausi, nevogsi, gerbsi tėvus, t.t. – visi liepia ar užkardo tam tikrus poelgius. Su kaimyno nuosavybe yra kitaip – uždrausta net mintis apie tai. 


      Biblija sako, kad dalyvauti ūkinėje veikloje, versle reiškia kurti gėrį. Jei tavo kaimynui reikia palaistyti laukus, o jis pats negali to padaryti, tuomet suteiksi gėrio tai atlikdamas. Jei kaimynas tokio poelgio nelaikytų gėriu, nesiūlytų apdovanojimo (užmokesčio).

      Galų gale, per daug neišsiplečiant, jeigu Tora būtų prieš kapitalizmą, tuomet nebūtų tiek daug iškilių žydų verslininkų. Rabių nuomonė tuo klausimu vienareikšmiška – verčiau jau tegu žmonės dirba ir turtėja, o ne suvargę inkščia kas jiems kiek skolingas.

      Tačiau Biblijoje ar Talmude yra ir socializmu dvelkiančių priesakų. Darbdaviui liepiama tą pačią dieną atsiskaityti už darbą su darbininkais, nes kaip kitaip jie pasirūpins savo šeimomis? Tikriausiai nereikia ir sakyti kokia svarbi labdaros micva. Iš esmės sakoma, kad labdaros neteikiantis žmogus į Dangų nepateks. Tad jeigu turi galimybę prisidėti prie socialinių problemų sprendimo, bet to nedarai – esi nedorėlis ir netgi statai į pavojų savo turtus. Turtai, rabių nuomone, duodami tam, kad galėtum suteikti labdarą.

      Galiausiai, Biblija kalba apie jubiliejinius metus (yovel, jubilee year), kur visi turi grįžti į lygiavą. Kas 50 metų panaikinami visi turto pardavimai, nuosavybė grįžta buvusiems šeimininkams. Vadinasi, Biblija numato tikrą turto perdalijimą.

      Biblija, žinoma, ragina daug dėmesio skirti vaikų auginimui, bendruomenės reikalams, įkaitų išpirkimui ir taip toliau. Net apie moterų teises kalba. Visa tai argumentai už socialistinę ekonomiką.

      Tad ką iš viso šito sakyčiau reikia mums suprasti? Pastebėkime, kad jei įsigali kapitalizmas, tada nesuvaldomai daigus ima leisti socializmas. Ir priešingai – jeigu viską užvaldė biudžetininkai, tuomet žmonės pradės kovoti dėl ekonominės laisvės. Vieni žmonės natūraliai linkę į socializmą, kiti į kapitalizmą – nelygu kas labiau jaudina jų sielą. Biblija mus moko atrasti balansą tarp šių poreikių. Bibliniai priesakai nėra galutinis receptas – tai pirminės nuorodos, kurių pagalba žmonės turi patys susikurti veiksmingą sistemą. Taip yra su visais bibliniais priesakais.

      Tas mums kelia klausimą kaip dėl mūsų ekonominės sistemos šiandien? Kaip ją tobulinti, didinti socialistinę ar kapitalistinę dalį? Mano manymu, dabar turime reikalą su socializmo įsigalėjimu. Dabartiniai socialistai mėgsta priskirti sau priešingus vardus – pavyzdžiui, leftistai pasivadina konservatoriais. Kaip patogu – praeina ne vienas dešimtmetis, kol konservatyvieji susigaudo su kuo turi reikalą. Panašiai yra ir su ekonomine sistema. Nors ją vadina kapitalistine, tačiau taisykles šioje sistemoje diktuoja biudžetininkai.

      Įdomu tai, kad mūsų ekonomika pagal savo sandarą yra ne tiek kapitalistinė, ne tiek socialistinė, kaip fašistinė. Visi žino kaip atrodo kapitalistinė, kaip atrodo komunistinė ekonomika, o kas būdinga fašistinei? Turbūt negirdėjote.

      Fašistinės ekonomikos principas yra stambiojo kapitalo ir valdžios susiliejimas. Stambusis kapitalas stoja aptarnauti valdžios ideologijos, padeda jai kurti šalį pagal jos įsivaizdavimą. Štai nacių Vokietijoje pramoninkai buvo užversti iš pradžių pigia darbo jėga, o po to ir vergais. Už tai pramonininkai vykdė valstybinius užsakymus, skirtus pastatyti nacionalsocializmą. Valdžia jiems už tai sumoka pagal rinkos kainą, tačiau padeda pramoninkui visa kaip mažinti savo sąnaudas, o tuo pačiu kuo labiau atpiginti valstybinius užsakymus.

      Tad kai valdžia sudaro idealas sąlygas stambiesiems pramonininkams, o kita ranka smaugia smulkiuosius, tai fašistinė ekonomika. Tikiuosi buvo naudinga sužinoti.

      Skaityti komentarus