Kodėl mes mokam už tai, kad gyventume ant planetos, kurioj gimėm. Pagalvok… tu gimei čia, nekvietei nieko, nepasirašei jokio kontrakto, kai įkvėpei pirmą kartą. Nesutarei mokėt nuomos už vietą po savo kojom. Tai kodėl kiekviena tavo išgyvenimo dalis, maistas, vanduo, žemė, turi savo kainą?
Ir dar svarbiau… kam mes išvis mokam? Kas nusprendė, kad tai jų? Kad jie valdo viską? Kas atsistojo vieną dieną ir pasakė: čia mano, o tu mokėk man vien už tai, kad egzistuoji.
Pažiūrėkite į vandenį. Jo pilna visur, jis dengia beveik visą planetą, krenta iš dangaus, be jo nėra gyvybės.
Bet kažkaip žmonės vis dar miršta iš troškulio. Užuot leidę milijardus karams, mes galėtume statyti vandens valymo stotis ir duoti visiems švaraus vandens.
Technologijos yra. Bet ar mes jas naudojam? Ne. Žinai kodėl? Nes jeigu žmonės galėtų pasirūpinti savimi patys, jų nebebūtų galima kontroliuoti.
Ir va čia visa tiesa. Trūkumas yra dirbtinas.
Maisto, žemės, resursų užtenka visiems! Bet jeigu žmonės nebūtų priversti desperatiškai kabintis į gyvenimą, valdžia, korporacijos ir bankai prarastų savo jėgą.
Todėl jie ir kuria tą amžiną kovą už išlikimą. Jie daro taip, kad tu visada dirbtum, visada mokėtum, visada kažko trūktų. Tu moki ne už gyvenimą. Tu moki už tai, kad liktum savo narve. Ir būtent tai laiko tave vietoje.
Skaityti komentarus