Distopija?
Niujorke tai jau realybė.
Ir mūsų vietiniai leftistai žiūri į tai su tokia ekstaze, lyg būtų pamatę naują Mesijo atėjimą, tik šį kartą vilkintį komunizmo marškiniais.

Mūsų žemo intelekto edukuotieji taip nekenčia Trumpo, kad bet koks jo pralaimėjimas jiems sukelia orgazmą. Jiems ne tik kad komunistai tiktų, jie ir teroristams plotų.

Tai nebe politika.
Tai ideologinis džihadas prieš valstybingumą.

Lietuva jau žino, kas nutinka, kai valdžią perima tie, kurie skelbiasi už mažiau privilegijuotus ir žada teisingai paskirstyti turtą.
Mes jau girdėjome tą melodiją.
Tik tada ji vadinosi ne progresas, o komunistinė revoliucija.

• Lietuvoje buvo šaudomi žmonės vien už tai, kad turėjo 3 hektarus žemės.
• Kunigai buvo kankinami rūsiuose už maldą.
• Motinos buvo tempiamos į gyvulinius vagonus už tai, kad neleido vaikams tapti pionieriais.
• Šeimos buvo traiškomos, kalbos buvo draudžiamos, tikėjimas išjuokiamas, o žmogaus gyvybė buvo vertinama mažiau nei kolūkio karvė.

Visa tai mūsų žemėje.
Ne Afrikoje. Ne Lotynų Amerikoje.
Čia, Lietuvoje.

Ir dabar, kai Niujorkas išsirenka komunistą, kuris žada kriminalizuoti federalinius pareigūnus, mūsų vietiniai progresyvūs fanatai staiga pradeda trinti rankutėmis:

„O, kaip tai nuostabu. O, kaip modernu. O, kaip pažangu.“

Pažangu?
Tai valstybės sunaikinimo instrukcija.

Vilnius ir likusi Lietuva jau dabar atrodo kaip dvi atskiros valstybės. Mūsų sostinė panašėja į Briuselio laboratorinį projektą. Ir tikrai neatrodo, kad vieną dieną neišgirstume teiginio:

„Mes areštuosime VSAT pareigūnus, jeigu jie trukdys mūsų atvirų sienų politikai.“
Arba:
„Vilnius yra pasaulio miestas. Jeigu Lietuvos įstatymai tam trukdo, juos turėsime peržiūrėti.“