Tie patys veikėjai, kurie kalbėjo apie Lietuvos saugumą, agitavo balsuoti į prezidentus už Petrą, o socializmo skleidėjai tuo metu Lietuvą buvo pastatę į labai pavojingą padėtį.

Buvo sekamos pasakos apie cheminį ginklą Irake ir siekį atnešti demokratiją.

Rusai nešė demokratiją, tik nespėjo jos vaisių metaliniuose karstuose parsivežti atgal. JAV tą darė 20 metų – metalinių karstų gamintojams darbo netrūko, tačiau demokratijos taip ir neįvedė, o galiausiai patys pasitraukė.

Kaip visada, Lietuvai atiteko trečiojo brolio vaidmuo.

Kaip ir teigiau anuomet, akivaizdu, kad Lietuvos vertybininkai negalvojo ir dabar negalvoja apie Lietuvą. Jie, kaip paklusniai klausė kitų nurodymų, taip paklusniai jų klausys ir toliau.

Karių siuntimas į Hormūzo sąsiaurį – dar viena provokacija, kurioje dalyvauja Lietuva.

Galimas branduolinio ginklo dislokavimas Lietuvoje be tautos pritarimo, išreikšto referendumu, yra akivaizdus įrodymas, kad Lietuvoje žmonės reikalingi tik dėl skaičiaus ir tam, kad atliktų jiems skirtas funkcijas.

Lieka tik sulaukti, kol JAV prezidentas D. Trumpas pasakys: „Turime informacijos, kad Iranas turi cheminį ginklą.“ Tuomet visi Lietuvos vertybininkai ir vatnikai, aiškinantys, kad ginamos pamatinės vertybės, pritars JAV siūlymui aktyviai dalyvauti kariniuose veiksmuose Irane.

P. S. Smalsu, ar NATO susitikime Ankaroje mūsų sportininkas conversas K. Budrys primins D. Trumpui Europos Žmogaus Teisių Teismas sprendimus ir pareikalaus, kad JAV sumokėtų Lietuvai priteistas sumas?

Lietuvos dvaras to nerašys.

Klausimas ar propagandistai, kurie kiršina žmones ar jie supranta kokioje rizikoje Lietuva atsidūrusi yra.