Po balsavimo P. Gražulis kreipėsi į konservatorius, klausdamas, ką jie atsovauja ir kokias vertybes jie gina, jeigu jie nepalaiko gražių Šeimų Maršo idėjų?
P. Gražulis krikščionims demokratams pasiūlė pasikeisti savo pavadinimą.
Daugiausiai Seimo salėje jam replikavo Šeimų Maršo nepalaikantis konservatorius K. Masiulis.
Tauta turi žinoti savo "didvyrius". Turite įsiminti juos ilgam.
SEIMAS ŠEIMŲ MARŠUI NEPRITARĖ.
Tuo viskas pasakyta.

Ką tada Jūs atstovaujate, ponai, iš kieno rankos ir kieno kišenės duoną valgote, "pateptieji"?
Jeigu tautos Peticijos su šimtais tūkstančių parašų eina į šiukšlyną, o Šeimos Maršai Jums Dzin?

Ar Jūsų vertybės - narkotikai, prostitucija, gėjų paradai ir jų santuokos?
Nesidžiaukite šiandien pakilę virš kitų.
Jūsų valdžios aukštybės - tik bedugnės kraštas. Be tautos pagalbos nuo jos nulipti Jums jau neįmanoma.
Nuo jos galima tik nukristi.
Krisite ir labai skaudžiai.
Bet Jums tai nesukelia baimės. Didesnę baimę Jums sukelia mintis - netekti valdžios. Nes Jūsų gyvenimo šūkis: " Valdžia arba kapinės".

Nėra piktesnio žvėries už žmogų, kuris apimtas pinigų aistros, apsvaigintas valdžios galios ir "valdovo jėgos" ciniškai naudojasi valdžia.
Nepamirškite, kad valstybės likimą lemiate ne Jūs, ne valdžia, o tautos charakteris. O lietuviai jį turi.
Jums, aukštai stovintiems ir visų matomiems, tokie judesiai netinka.
Režimas, kurį Jūs pavertėte sistema, yra Jūsų baimės išraiška.
Nėra nieko bjauriau kaip matyti aukštai stovintį ir iš baimės drebantį seimūną.
Tauta turi būti Jūsų akys ir ausys. O kaip yra iš tikro? Į tautos valią Jums nusispjauti.

Po šios dienos balsavimo žmonių akyse Jūs tapote panašūs į neįgalius žmones, kurie dar neseniai turėjo sveikas kojas, bet iš baimės neišmoko vaikščioti. Galite pasveikinti patys save.Tauta Jums ploja atsistojus.
Jūs galutinai praradote tautos pasitikėjimą, praradote sąžinę ir garbę. Žmogus gali 40 dienų gyventi be maisto, keturias dienas - be vandens, keturias minutes - be oro, bet nei sekundės - be garbės.
Nė vienas padorus žmogus negali be jos gyventi.
Juokingiausia, kai žmogus, gelbėdamas savo kėdę ir kailį, pamiršta garbę ir tuos, kurių dėka į tą kėdę atsisėdo.
Kokius savo darbus Jūs skiriate Lietuvai?
Jūs mąstote tik apie savo ir savo "chebrytės" naudą.
Baisiausia tada, kai savo šalį tauta turi ginti nuo valdžios ir vyriausybės.
Norint būti patriotu, pirmiausia reikia turėti savo Tėvynę.

Kokią Tėvynę kuriate ir atstovaujate Jūs? Ar tokią, kuri yra narkomanų, padugnių, iškrypėlių ir niekšų prieglobstis?
Ar Tėvynę su išdidžia Šeima, kurios vaikai, širdimi ir kojomis įaugę į tėvų žemę, akimis aprėpę visą pasaulį nori, kad Lietuva iš to žemėlapio neišnyktų? Ir jos vardą pasaulis tartų su pagarba.
Yra nusikaltimų, kurie neišperkami - tai Šeimos, tautos ir Tėvynės išdavystė.
Valdžia ir valstybė sukurta žmogui, o ne žmogus valdžiai.
Jūs, ponai, turite būti mūsų tarnai, o ne mes Jūsų vergai.
Jūsų sprendimai stato valstybę į pavojų. O kai Tėvynė pavojuje, niekas neturi teisių - tik pareigas.
Patekę į valdžią savo neapgalvotais įstatymais Jūs griaunate Tėvynę, griaunate tautą. Griaunate mus visus, graunate save.
Neįsivaizduoju, kaip Jūs jaučiatės, kenkdami tautai ir Lietuvai, ir įsivaizduodami, kad esate tos valstybės šerdis.
Neidami kartu su tauta nė vieno savo šlovės mūšio Jūs nelaimėsite.
Valdžios traukinio bilietas Jums galioja tik į vieną pusę.