O kas būtų be lūkesčių?

Viskas paprasta: kolega nenusišypsojo. Sloga. Žilas plaukas. Pinigai piniginėje. Viskas yra taip, kaip yra. Galiu situaciją pakeisti arba ją priimti. Ir čia nėra problemos. Nėra nusivylimo. Gyvenimas duoda tai, kas yra. Galime tuo naudotis ir džiaugtis arba piktintis „neteisybe“.

Bėda ta, kad lūkesčiai gimsta akimirksniu. Šviesos greičiu. Ir mes taip pat akimirksniu sureaguojame. Iš kur atsiranda mūsų istorijos apie tai, koks turėtų būti pasaulis ir žmonės? Jas paveldėjome iš tėvų, artimųjų, knygų ir žiniasklaidos.

Mes kenčiame todėl, kad tikime savo istorijomis apie pasaulį. Tikime savo mintimis. Tikime, kad žinome, kaip turi elgtis žmonės, Dievas, mes patys. O tada lyginame savo lūkesčius su tuo, kas vyksta. Tiesa ta, kad lūkesčiai retai sutampa su realybe. Ir tuomet įsijungia susierzinimas bei agresija. Bandome keisti pasaulį, kuris yra tobulas. Tai labai sunkus darbas. Mes išsenkame. Šioje kovoje neįmanoma laimėti. Gyvenimas visada laimi.

Norite būti visada laimingi?

Nustokite laukti, kad viskas vyks taip, kaip norite. To moko visos didžiosios religijos – Lao Dzi, Buda, Kristus, Mahometas ir kiti nušvitę žmonės.

Kartą nusprendžiau pabandyti gyventi be lūkesčių. Pajutau nepaprastą lengvumą. Pasaulis nustojo būti sunki vieta. Viskas tapo paprasta ir aišku: yra situacija, yra sprendimas. Sunkumai niekur nedingo. Tačiau dingo mintis, kad tai – sunkumai. Tai tiesiog užduotys. Aš jas sprendžiu. Arba nesprendžiu. Ir viskas.

Karnegis apie tai yra pasakęs labai taikliai: „Jei norėjote saldumynų, o gyvenimas jums davė citriną – pasigaminkite limonadą. O jei citrina supuvusi – ne bėda. Pasodinkite sėklas ir užauginkite citrinmedį.“

Puikus receptas! Pagalvokite, kur jūsų gyvenime yra „supuvusių citrinų“? Kaip į jas reaguojate?

Pabandykite vieną dieną pagyventi be lūkesčių.

Žinoma, jūs žinote, koks turėtų būti jūsų gyvenimas. Kur ir su kuo turėtumėte gyventi. Koks turėtų būti jūsų kūnas, pajamos. Kokie turėtų būti artimieji ir kolegos. Kokia turėtų būti jūsų nuotaika.

Bet jei nesate laimingi, viskas paprasta: jūsų žinios nesutampa su tuo, ką turite. O iš kur žinote, kad viskas turi būti būtent taip? Jus taip išmokė. Jums taip pasakė. Tačiau laimės tai jums nepridėjo. Visada galima išmokti iš naujo.

Štai nauja istorija: gyvenimas mums duoda tai, kas geriausia. Gyvenimas yra dovana. O mes raukomės – ne tas, ne taip, per mažai. Lyginame savo galvoje susikurtą paveikslą su realybe. Paveikslai nesutampa. Štai ir visas kančios mechanizmas.

Pakeiskite šiandien įprastą mintį „aš žinau, koks turi būti pasaulis ir žmonės“ nauja mintimi: „įdomu, kas bus dabar?“ Pabandykite pasimėgauti tuo, kad ne viskas vyksta pagal planą. Šiandien tikėkitės, kad jūsų lūkesčiai neišsipildys. Taip juk dažniausiai ir būna.

Pabandykite padėkoti gyvenimui už tai, ką turite. Už savo kūną, už savo gyvenimą, už finansus. Kodėl? Todėl, kad galėjo ir to nebūti. Kai nustosite ginčytis su realybe, pajusite gilų vidinį ramumą ir džiaugsmą. Pajusite gyvenimo gausos tėkmę.

Tai nereiškia susitaikyti ir nieko nekeisti. Priešingai – galėsite lengvai ir su džiaugsmu viską keisti. Nes jums jau ir taip gera. Gyvenkite šiandien kaip kūdikis, kuris pasaulį mato pirmą kartą. Kuris nieko apie jį nežino.

Žavėkitės ir džiaugsmingai stebėkitės tuo, kad gyvenimas pilnas netikėtumų!